Greitėjimo juosta prie automagistralės. Automobilis rieda 60 km/h greičiu, vairuotojas žiūri į veidrodėlį ir laukia, kol kas nors jį praleis. Juosta baigiasi, tarpo nėra, tenka stabdyti beveik iki nulio. O už jo jau stovi kitas, kuris tikėjosi įsilieti normaliai.
Tokių vaizdų ypač daug rudenį, kai sutemsta anksti, o kelias šlapias. Ir dažniausiai jie kyla ne iš blogos valios, o iš klaidingo įsitikinimo, kad pagrindinėje juostoje važiuojantys privalo įleisti. Kelių eismo taisyklės sako kitaip.
Kas kam duoda kelią: pagrindinė taisyklė
KET 112 punktas nustato: jeigu yra greitėjimo juosta, skirta įvažiuoti į kelią, vairuotojas privalo važiuoti ja ir įsilieti į transporto srautą, duodamas kelią juo važiuojančioms arba į lėtėjimo juostą persirikiuojančioms transporto priemonėms.
Tą pačią pareigą patvirtina ir bendroji persirikiavimo taisyklė. Pagal KET 104 punktą persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. KET 101 punktas papildo: prieš persirikiuodamas vairuotojas turi įsitikinti, kad tai daryti saugu, o KET 82.2 papunktis reikalauja iš anksto įjungti posūkio signalą.
Pagrindinėje juostoje važiuojančio KET neįpareigoja nei persirikiuoti į kairę, nei mažinti greičio, kad įsilietų kitas. Jei jis tai daro, tai mandagumas, o ne pareiga. Tiesa, KET 4 ir 9 punktai primena, kad eismo dalyvių elgesys turi būti grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu.
Ar galima įsilieti nestabdant
Ne tik galima, bet būtent taip ir turi būti. Greitėjimo juosta tam ir skirta: įsibėgėti iki srauto greičio ir įsilieti į tarpą. Automagistralėse lengviesiems automobiliams balandžio–spalio mėnesiais leidžiama važiuoti iki 130 km/h, greitkeliuose – iki 120 km/h, o lapkričio–kovo mėnesiais abiejuose – iki 110 km/h (KET 131.1 papunktis). Pradedantiesiems vairuotojams ribos mažesnės: automagistralėje 100 km/h, greitkelyje 90 km/h.
Įsiliejimas 60 km/h greičiu į 110–130 km/h srautą pagrindinės juostos vairuotojui reiškia staigų stabdymą. Tai kaip tik ta situacija, kurios taisyklės siekia išvengti.
Svarbu žinoti ir tai, kad KET 150.2 papunktis greitėjimo juostas priskiria vietoms, kuriose sustoti ir stovėti draudžiama, o KET 135.4 papunktis draudžia be reikalo staigiai stabdyti. Tai nereiškia, kad pristabdyti niekada neteks: jei srautas tankus ir tarpo nėra, saugumas svarbiau. Bet greitėjimo juosta nėra laukimo aikštelė, o sustojimas jos gale turėtų būti išimtis, ne įprotis.
Dvi klaidos, kurios kainuoja daugiausia
Pirmoji – per lėtas įsibėgėjimas ir manevras „kaip nors“ juostos gale. Antroji – priešinga: greitėjimo juosta naudojama kaip lenkimo juosta. KET 125 punktas draudžia apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės, važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta. Išimtis taikoma tik dviračiams ir elektrinėms mikrojudumo priemonėms bei leistinam sukančiųjų į kairę apvažiavimui.
Greitėjimo juostos pabaigą žymi kelio ženklas „Dešinės eismo juostos pabaiga“, o jos ribą su pagrindine juosta – plati brūkšninė linija, kurią leidžiama kirsti iš abiejų pusių. Įsilieti reikia iki juostos pabaigos, ne „per kraštą“. Į automagistralę ar greitkelį įvažiuoti tam neskirtose vietose draudžia KET 174.4 papunktis.
Kiek kainuoja klaida
Pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį reikalavimo duoti kelią įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas užtraukia baudą nuo 60 iki 90 eurų. To paties straipsnio 8 dalis numato, kad gali būti skiriamas ir teisės vairuoti atėmimas nuo vieno iki trijų mėnesių. Administraciniu nurodymu, kaip nustato ANK 33 straipsnis, siūloma sumokėti pusę minimalios baudos – 30 eurų. Žodinės pastabos tikėtis neverta: ANK 12 straipsnio sąraše šios dalies nėra.
Jei dėl manevro pagrindinės juostos vairuotojui teko staigiai stabdyti ar sukti į šoną, taikoma ANK 420 straipsnio 1 dalis: pavojingą situaciją sukėlęs KET pažeidimas užtraukia baudą nuo 170 iki 230 eurų. Eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose pažeidimai, pavyzdžiui, įvažiavimas tam neskirtoje vietoje, pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį kainuoja nuo 30 iki 90 eurų.
Kilus susidūrimui, kaltės klausimą spręs konkrečios aplinkybės, tačiau kelią duoti privalėjo būtent įsiliejantysis. Tai pirmas dalykas, kurį vertins pareigūnai ir draudikai.
Kaip įsilieti be streso
- Vertinkite srautą dar prieš greitėjimo juostą, žvilgsniu per petį ir veidrodėlius.
- Greitėkite ryžtingai iki srauto greičio, neviršydami leistino.
- Įjunkite posūkio signalą iš anksto ir pasirinkite konkretų tarpą.
- Nelenkite greitėjimo juosta lėčiau pagrindine juosta važiuojančių automobilių.
- Važiuodami pagrindine juosta, jei saugu, palengvinkite įsiliejimą kitiems – tai neprivaloma, bet eismas vyksta sklandžiau.
Kitą kartą įvažiuodami į greitėjimo juostą prisiminkite, kam ji skirta. Ne laukti, kol kas nors įleis, o įsibėgėti tiek, kad įleisti nė nereikėtų.