Policijos pareigūnas sustabdo automobilį ir prašo dokumentų. Daugelis vairuotojų šiuo momentu jaučia tą pačią reakciją — ir ne visada tiksliai žino, ką privalo duoti, o ko — ne. Pagal Kelių eismo taisyklių (KET) 16 ir 17 punktus bei Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, tiek vairuotojo pareigos, tiek teisės yra aiškiai apibrėžtos. Problema — šias ribas žino ne visi.
Ką policija tikrina sustabdžiusi: trys skirtingi scenarijai
Pareigūnas, stabdydamas automobilį, veikia ne pagal vieną universalų sąrašą — tikslus reikalavimų rinkinys priklauso nuo to, kur registruotas automobilis ir kur išduotas vairuotojo pažymėjimas. Tai oficiali Lietuvos policijos pozicija, skelbiama policija.lrv.lt.
Jei automobilis registruotas Lietuvoje ir jūs esate jo savininkas: privalote pateikti tik asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą arba asmens tapatybės kortelę). Vairuotojo pažymėjimą pateikti privalote tik tada, jei pareigūnas to reikalauja dėl konkretaus tikrinimo. Registracijos liudijimo, draudimo poliso ir TA dokumentų pateikti neprivalote — pareigūnas viską patikrina per policijos informacines sistemas pagal valstybinį numerį.
Jei vairuojate, bet nesate savininkas: situacija ta pati — dokumentų sąrašas nesikeičia, panaudos sutarties taip pat pateikti neprivalote.
Jei automobilis registruotas užsienyje arba pažymėjimas išduotas užsienio valstybėje: privalote pateikti visus fizinius dokumentus — vairuotojo pažymėjimą, registracijos liudijimą, draudimo polisą ir TA dokumentus. Elektroninės sistemos čia neveikia.
KET 17 punktas: blaivumo patikrinimas — ne prašymas, o privalomas reikalavimas
Pagal KET 17 punktą, policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis tikrinamas, ar nėra neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Tai ne rekomendacija — tai teisinė pareiga.
Ir čia slypi klaida, kurią daro dalis vairuotojų: mano, kad galima atsisakyti. Negalima. Lietuvos teismų praktika ir ANK nuostatos aiškiai numato: atsisakymas pūsti į alkotesterį ar dalyvauti narkomedikamentiniame patikrinime traktuojamas kaip neblaivumo fakto pripažinimas. Atsakomybė tokia pati kaip už vairavimą išgėrus.
Konkretus baudų kontekstas pagal ANK (2026 m.): vairavimas išgėrus nuo 0,4 iki 1,5 promilės — bauda nuo 300 iki 1 100 eurų, vairuotojo pažymėjimo atėmimas nuo 12 iki 18 mėnesių. Kai koncentracija viršija 1,5 promilės — baudžiamoji atsakomybė pagal BK, galimas areštas.
Ką dar turi teisę tikrinti — ir ko negali reikalauti
Be dokumentų ir blaivumo, pareigūnai pagal KET 16 punktą turi teisę patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis — tai aktualu profesionaliems vairuotojams su tachografais.
Automobilio apžiūra — atskira kategorija. Vizualinis patikrinimas (žvilgsnis pro langą) galimas bet kada. Išsamesnė apžiūra (salono patikrinimas) reikalauja teisinio pagrindimo — pareigūnas privalo nurodyti, kokiu pagrindu ji atliekama. Neleisti apžiūros negalima, tačiau galite paprašyti pareigūno nurodyti teisinį pagrindą.
Vairuotojo teisės sustabdymo metu taip pat apibrėžtos. Dokumentus galite pateikti neišlipdami iš automobilio — pro langą ar atidarius dureles. Išlipti leidžiama tik pareigūnui davus leidimą. Pareigūnas privalo prisistatyti ir, jūsų paprašytas, parodyti tarnybinį pažymėjimą. Situaciją galima filmuoti — Lietuvos įstatymai to nedraudžia.
Nuo 2025 m.: vienas pokytis, apie kurį daugelis nežino
Nuo 2025 m. sausio 1 d. vairuotojo pažymėjimas automatiškai tampa negaliojančiu, jei pasibaigia medicininės pažymos galiojimas — net jei fizinė kortelė atrodo tvarkinga. Pareigūnas tai mato sistemoje. Savo pažymėjimo statusą galima pasitikrinti „Regitra” vairuotojų portale — tai prasminga daryti bent prieš ilgesnę kelionę.
Sustabdymo procedūra aiškiausia tiems, kurie žino savo pareigas ir teises iš anksto — ne tada, kai mirksi mėlyni žibintai. Pagrindinis principas: vykdykite pareigūno nurodymus, bet žinokite, kas yra privaloma, o kas — ne.
