Du automobiliai artėja prie tos pačios nereguliuojamos sankryžos iš priešingų pusių. Vienas ketina sukti į kairę, kitas važiuoja tiesiai. Abu sustoja, mirksi, mojuoja vienas kitam ranka – ir niekas nejuda. Klasikinė scena, kurioje klysta ne tik pradedantieji, bet ir dešimtmečius vairuojantys. Kas iš tikrųjų turi pirmenybę?
Atsakymas KET yra vienareikšmis, tik jį prisimena ne visi. O klaida čia kainuoja ne vien nervus – nedavus kelio ten, kur privaloma, gresia reali administracinė bauda.
Ką sako KET 157 punktas
Pagrindinė taisyklė paprasta. Pagal Kelių eismo taisyklių 157 punktą, sukdamas į kairę (arba apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę. Kitaip tariant, jei jūs sukate į kairę, o priešais atvažiuojantis važiuoja tiesiai ar suka į dešinę – pirmenybė jam, ne jums. Jūs laukiate.
Ta pati logika galioja ir sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti: tuomet sukantysis į kairę privalo praleisti ir jį lenkiančias transporto priemones. Tai punkto dalis, kurią pamiršta bene dažniausiai – atrodo, kad jei jau įsukau, kiti turi palaukti. Bet KET sako priešingai.
Kada iš viso pritaikomas šis punktas
Svarbi sąlyga – 157 punktas kalba apie lygiareikšmius kelius, tai yra situaciją, kai nė vienas kelias nėra pagrindinis. Jei sankryžoje yra pirmumo ženklai, pirmiausia galioja jie. Pagal KET 154 punktą, šalutiniu keliu važiuojantis privalo duoti kelią pagrindiniu keliu artėjančioms transporto priemonėms – nesvarbu, ar tos suka, ar važiuoja tiesiai.
Bet ar pirmenybė pagrindiniame kelyje išsprendžia viską? Ne visai. Kai abu automobiliai važiuoja pagrindiniu keliu ir vienas jų suka į kairę, tarpusavyje jie vėl taiko tą pačią 157 punkto taisyklę – sukantysis praleidžia priešpriešais tiesiai važiuojantį. Pagrindinis kelias suteikia pirmenybę prieš šalutinį, bet nepanaikina taisyklės tarp dviejų lygiaverčių srautų.
Nepamirškite ir pėsčiųjų bei dviratininkų
Sukdamas į kairę, vairuotojas atsako ne tik prieš priešpriešinį srautą. Pagal KET 158 punktą, sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, jis privalo duoti kelią eismo dalyviams – dviračių vairuotojams ir kitiems – kertantiems tą važiuojamąją dalį, į kurią jis suka. Todėl užbaigus posūkį verta iš karto įvertinti, ar skersai neina pėsčiasis, ar nevažiuoja dviratininkas. Manevras laikomas baigtu tik tada, kai praleisti visi, kam privaloma.
Kiek kainuoja klaida
Tai nėra vien teorinė smulkmena. Reikalavimo duoti kelią keičiant važiavimo kryptį nevykdymas patenka į ANK 416 straipsnio 3 dalį, kuri numato baudą vairuotojams nuo 60 iki 90 eurų. Maža to – pagal to paties straipsnio 8 dalį, už šį pažeidimą gali būti skiriamas ir teisės vairuoti atėmimas nuo vieno iki trijų mėnesių. Jei dėl neduoto kelio įvyksta susidūrimas, prisideda dar ir kaltės dėl eismo įvykio klausimas.
Kaip įsiminti kartą ir visiems laikams
Paprasčiausia taisyklė, kurią verta laikyti galvoje prie kiekvienos sankryžos: sukdamas į kairę – praleidi. Priešpriešais tiesiai ar į dešinę važiuojantis eismas turi pirmenybę, nes jo trajektorija tiesesnė ir prognozuojamesnė. Prieš pradėdami posūkį, patikrinkite bent šiuos dalykus:
- ar sankryža lygiareikšmė, ar yra pirmumo ženklų – nuo to priklauso, kuri taisyklė galioja pirmiausia;
- ar nėra priešpriešais tiesiai arba į dešinę važiuojančių, kuriuos privaloma praleisti;
- ar sankryžoje, kur leidžiama lenkti, jūsų neaplenkia kita transporto priemonė;
- ar į juostą, į kurią sukate, neįeina pėsčiasis ar dviratininkas.
Posūkis į kairę – vienas dažniausių manevrų, o kartu ir viena dažniausių pirmenybės klaidų priežasčių. Kelios sekundės, skirtos įvertinti priešpriešinį srautą, kainuoja mažiau nei bauda ar sugadintas automobilio priekis.