Sankryža. Žalia šviesa. Sukate į dešinę — ir iš dešinės pusės dviračių taku artėja dviratininkas. Kas turi duoti kelią? Atsakymas pagal KET 158 punktą yra vienareikšmis — ir dauguma automobilistų jį žino. Tačiau yra detalė, kurios žino kur kas mažiau: pareigas lemia ir tai, į kiek juostų sukamą kelią.
KET 158 punktas: sukančiojo pareiga — visada
Pagal KET 158 punktą, sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams — dviračių vairuotojams ir kitiems — kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas.
Tai galioja nepriklausomai nuo to, ar sankryžoje yra pirmumo ženklai, ar dega žalias šviesoforas. Sukantis vairuotojas privalo praleisti kertančius eismo dalyvius. Ir čia posūkio signalo rodymas pagal KET 87 punktą nesuteikia jokios pirmumo teisės — tai tik informacija apie ketinimą.
Viena juosta ar kelios — skirtinga pareiga
Čia slypi detalė, kurią retai aptaria: KET 158 punktas atskiria du atvejus pagal kelio, į kurį sukama, juostų skaičių.
Kai sukama į kelią su keliomis eismo juostomis — vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams, kertantiems tą važiuojamosios dalies juostą, į kurią jis faktiškai suka. Jei sukate į dešiniąją juostą — privalote praleisti kertančius tą juostą. Kitos juostos — jau kito vairuotojo atsakomybė.
Kai sukama į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi — pareiga platesnė: vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams, kertantiems bet kurią tos važiuojamosios dalies juostą. Tai reiškia — visas gatvės plotis, ne tik ta dalis, į kurią faktiškai sukate.
Praktiškai tai aktualu Lietuvos miestų gatvių tinkle: vienos juostos gatvėse (dažnos gyvenamųjų rajonų gatvės, šoninės gatvelės) sukantis vairuotojas privalo praleisti ir tą dviratininką, kuris kerta tolimąją, priešingos krypties juostą — pavyzdžiui, artėja iš kitos gatvės pusės.
Kai žalia rodyklė — dar ne viskas
KET 163 punktas nustato: važiuodamas kryptimi, kurią rodo rodyklė papildomoje šviesoforo sekcijoje kartu su geltonu arba raudonu signalu, vairuotojas privalo duoti kelią iš kitų krypčių pagal leidžiamąjį signalą judantiems eismo dalyviams.
Dar konkretesnis atvejis — KET 163-1 punktas: apsisukdamas sankryžoje, kurioje eismas reguliuojamas šviesoforu, vairuotojas privalo duoti kelią iš kitų krypčių pagal leidžiamąjį signalą judantiems eismo dalyviams. Taigi net apsisukant sankryžoje su žaliu šviesoforu — pirmumas ne jūsų.
Žalia šviesa užsidegė — dar yra pėstysis
KET 161 punktas nustato dar vieną situaciją: įsijungus leidžiamajam šviesoforo signalui, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, išvažiuojančioms iš sankryžos numatyta kryptimi (jei manevras pradėtas, kai jų krypties signalas buvo leidžiamasis), ir praleisti baigiančius pereiti važiuojamąją dalį pėsčiuosius.
Tai reiškia: net kai jums dega žalia ir pėsčiojo šviesoforas jau rodo raudoną — jei pėsčiasis jau yra važiuojamojoje dalyje ir baigia kirsti, privalote jį praleisti. Pradėtas kirtimas — ne jūsų pirmumo signalas.
Baudos: ANK 417 str.
Už reikalavimo duoti kelią keičiant važiavimo kryptį nevykdymą pagal ANK 417 str. 3 d. gresia bauda nuo 60 iki 90 eurų. Pagal to paties straipsnio 8 dalį gali būti skiriamas teisės vairuoti atėmimas nuo 1 iki 3 mėnesių.
Jei dėl pirmumo nesuteikimo sukyla eismo įvykis — atsakomybė ir draudimo pasekmės kur kas didesnės nei bauda. ANK 420 str. 1 d. už pavojingos situacijos sukėlimą numato baudą nuo 170 iki 230 eurų, o pagal to paties straipsnio 6 dalį už šį pažeidimą privaloma skirti teisės vairuoti atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.
Taisyklės veikia abiem kryptimis
KET 59 punktas įpareigoja dviratininką artėdamas prie gatvės kirtimo vietos visada sulėtinti ir įsitikinti, kad saugu. Tai nekeičia automobilių vairuotojo pareigos — tik pabrėžia, kad atsakomybė abipusė.
KET 158 punktas yra pagrindas. Viena juosta ar kelios — sukantis vairuotojas privalo praleisti kertančius eismo dalyvius. Žinoti šį skirtumą verta kiekvienam, kas kasdien suka sankryžose.
