Dėl to, kaip kasdien elgiamės su savo automobiliu, gali atsirasti gedimų ir anksčiau laiko susidėvėti daugelis komponentų. Ar žinojote, kad, pavyzdžiui, perdėtas ekologiškas vairavimas – bandymas bet kokia kaina taupyti degalus – gali lemti dideles išlaidas? Taip pat ir degalų užpildymas iki pat kamščio.
Paaiškinsime, ko reikėtų vengti, kad neišprovokuotumėte brangiai kainuojančių gedimų ir greitesnio automobilio nusidėvėjimo. Mūsų automobiliai nemėgsta trumpų kelionių. Ypač tie, kurie turi dyzelinius variklius. Vairavimo kursuose buvome mokomi važiuoti mažomis apsukomis, kad sumažintume degalų sąnaudas. Problema ta, kad per mažos apsukos garantuoja greitą dviejų masių smagračio susidėvėjimą ir pavarų dėžės užstrigimą. Mechanikams labiausiai patinka klientų įpročiai pildyti degalus iki pat kamščio – tai garantuotas vizitas į autoservisą.
Pildyti degalus iki pat kamščio – bloga idėja
Pildymas iki galo – iki pirmo, antro ar net trečio pistoleto šūvio – yra tinkamas. Tačiau tiesa, kad daugumoje automobilių po antrojo ar trečiojo bako užpylimo dar galima „papildyti“ baką keliais litrais degalų. Dažnai į baką galima pripilti kur kas daugiau degalų, nei jo nominali talpa, ir taip nutinka net tada, kai į baką pripilama degalų iš automobilio, kuris vis dėlto nebuvo visiškai tuščias.
Tai įmanoma, nes kiekvienas bakas turi savo oro pagalvę – erdvę bake, kuri turėtų likti laisva. Šiuolaikiniuose automobiliuose taip pat įrengti degalų garų sugėrikliai, todėl pripylus degalų niekada nejaučiame degalų, kurių buvo pripilta į automobilį, kvapo. Jei į baką įpilama per daug degalų, gali atsitikti taip, kad degalai pateks ten, kur jų neturėtų būti – užlies garų sugėriklį, kuris skirtas garams, bet ne skystesniems degalams, surinkti ir išleisti.
Taigi, jei pakartotinai pripildysime degalų „daugiau nei reikia“, kaip kai kurie žmonės daro, norėdami padidinti automobilio nuvažiuojamą atstumą tarp degalų papildymų, pamatysime, kad, pirma, automobilyje yra degalų garų sugėriklis, ir, antra, kad šie daiktai nėra pigūs.
Važiavimas per dideliais variklio sūkiais šaltu varikliu
Nors mėlyna lemputė, rodanti, kad variklis dar neįšilęs, užsidega tik kai kuriuose automobiliuose, atšiaurus važiavimas kenkia bet kurio automobilio šaltam varikliui. Esmė ta, kad alyvos klampumas keičiasi priklausomai nuo temperatūros ir optimalią vertę pasiekia tik po kurio laiko, kai variklis jau veikia. Kai jis šaltas, jam įšilti reikia daugiau laiko, o kai jis įšilęs – mažiau. Verta žinoti: alyvos temperatūra nekyla tokiu pat greičiu kaip variklio aušinimo skysčio temperatūra.
Bet kuriuo atveju, kol variklis šaltas, turėtume vengti ir didelių, ir labai mažų sūkių. Priešingai nei atrodo, pats variklis (t. y. variklio blokas su stūmokliais ir švaistikliais) nėra pirmoji sudedamoji dalis, kuri susidėvi dėl nepagrįsto važiavimo šaltuoju varikliu.
Problemos pirmiausia kyla dėl turbokompresorių, taip pat dėl paskirstymo grandinės pavarų ir pačios vožtuvų pavaros. Šiose sistemose įtempikliai paprastai valdomi hidrauliniu būdu – naudojant tinkamo slėgio alyvą. Dėl intensyvaus važiavimo šaltu oru per trumpą laiką iš transmisijos pasigirsta įtartini garsai, o galiausiai laukia brangus remontas.
Važiuoti nedideliais variklio sūkiais – bloga idėja
Automobilių su mechanine pavarų dėže savininkai turi daugiausia galimybių taupyti degalus. Taisyklė paprasta: kuo mažesniu sūkių dažniu važiuojate, tuo mažiau degalų variklis sunaudoja. Taigi ar verta važiuojant 50 km/val. greičiu perjungti šeštą pavarą? Tikrai ne.
Kai dėl per mažo variklio sūkių dažnio pradeda atsirasti nemaloni vibracija, turėtume žinoti, kad tuo metu varikliui, pavarų dėžei, taip pat ir sankabos komponentams tenka itin didelės perkrovos. Pirmasis kris dviejų masių smagratis, kuris būtent tam ir skirtas, kad prisiimtų tokio tipo perkrovas ir apsaugotų pavarų dėžę. Panašus reiškinys vyksta ir atsargiai manevruojant automobilių stovėjimo aikštelėje. Tokiomis sąlygomis geriau važiuoti su „pusine sankaba“…
Antroji sudedamoji dalis, kuri gali sugesti, yra pavarų dėžė, konkrečiai parinkti guoliai, o tai bet kokiu atveju dažnai reiškia, kad tenka išardyti visą pavarų dėžę.
Išvada: taupiai važiuoti yra gerai, bet be persistengimo ir ne bet kokia kaina.
Dyzelinas ir trumpieji maršrutai
Dyzeliniams automobiliams ypač daug problemų kelia važiavimas trumpais atstumais. Taip yra dėl išmetamųjų dujų papildomo apdorojimo sistemos su dyzelino kietųjų dalelių filtru (DPF) konstrukcijos. Tokioje sistemoje DPF filtras sulaiko suodžių daleles, kurios, jei ne filtras, būtų matomos kaip tamsūs dūmai išmetamosiose dujose. Tačiau DPF gana greitai užsipildo suodžiais (paprastai per 200-700 km, priklausomai nuo važiavimo sąlygų) ir jį reikia išvalyti.
Tam reikalinga aukšta temperatūra – suodžiai, susikaupę filtre, įkaitę iki aukštesnės nei 500 laipsnių Celsijaus temperatūros, virsta anglies dioksidu ir vandeniu. Kad ši temperatūra būtų pasiekta, įpurškimo sistema į degimo kameras įpurškia papildomas degalų porcijas, kad įkaitintų išmetamąsias dujas. Tačiau to nepakanka – automobilis turi važiuoti tam tikru greičiu tam tikrą laiką.
Automatinis DPF filtro regeneravimo procesas neprasideda, kai variklis ir išmetimo sistema yra šalti, ir net jei tokiomis sąlygomis jis prasideda, o jūs netrukus po to, kai pradedate važiuoti, filtras neišsivalys. Dėl to DPF filtras visiškai užsikemša, o tai dažnai būna negrįžtama – arba bent jau tai neįmanoma padaryti paprastu ir nebrangiu būdu.
Taip pat skaitykite: „Lemputė skydelyje, kurią pamačius geriau nesustoti“.
Antras svarbus dalykas – alyva tampa nepatikima. Dėl temperatūrų skirtumų ant vidinių variklio komponentų atsiranda vandens, kuris patenka į alyvą. Kai variklio alyva įkaista iki aukštos temperatūros ir ilgai veikia esant apkrovai, vanduo išgaruoja. Jei važiuojate tik trumpesnius atstumus, to padaryti neįmanoma, todėl alyva labai greitai genda.
Net tinkamai eksploatuojamiems hibridiniams automobiliams būdingas panašus reiškinys (vidaus degimo variklis dirba mažai, dažnai išsijungia), tačiau hibridiniams automobiliams numatytos specialios alyvos, geriau pritaikytos „šaltam“ darbui. Bet kuriai kitai automobilio transmisijai (galbūt išskyrus elektra varomus automobilius) kenkia važiavimas tik nedideliais atstumais. Bent retkarčiais pravartu duoti automobiliui „prasipūsti didesniu greičiu ir ilgesnį atstumą“, o jei tai neįmanoma, vengti važiuoti „pasiimti bandelių“ į už kampo esančią parduotuvę.
Ar žinojote, kad varikliuose su paskirstymo diržais, veikiančiuose alyvos vonioje, per daug šaltas važiavimas pažeidžia diržą, kuris nusilupa, o diržo dalys užkemša alyvos kanalus? Jei tokio pobūdžio gedimas lieka nepastebėtas, diržas paprastai visai nenutrūksta – paprastai, kol tai įvyksta, prastai tepamas variklis jau būna perkaitęs ir visas sugenda.
Aklas tikėjimas gamykliniais aptarnavimo intervalais
30 000 km, 40 000 km – kas duoda daugiau? Kai kurie automobilių gamintojai alyvos keitimo intervalus pratęsia iki, atkreipkite dėmesį, 50 000 km. Taip, lengvuosiuose automobiliuose! Darant prielaidą, kad automobilis važiuoja vidutiniu greičiu greitkeliu ir beveik neatšąla, tai galima kažkaip apginti.
Kai automobilis eksploatuojamas įprastai – šiek tiek mieste, šiek tiek užmiestyje, taip pat šiek tiek ne pačiomis geriausiomis sąlygomis, yra pagrindo baimintis, kad trečias alyvos keitimas bus paskutinis prieš kapitalinį variklio remontą. Ir tai gali baigtis antruoju….
Tai yra turbokompresoriaus gedimų po dešimčių tūkstančių kilometrų, ištrauktų paskirstymo dirželių ir sugadintų pavarų dėžių priežastis.
Itin ilgus variklio alyvos keitimo intervalus lydi ilgesni kitų dalykų, pavyzdžiui, degalų filtro, keitimo intervalai. Apleistas dyzelinio variklio degalų filtras yra vienas iš tų komponentų, kurie lemia staigius purkštukų ir siurblių gedimus. Kai filtras smarkiai „pavargsta“, t. y. prisipildo priemaišų, jis pradeda priešintis. Gali atsitikti taip, kad, spaudžiant gazą iki ribos, filtras nepraleidžia pakankamai degalų. Užtenka sekundės dalies, per kurią aukšto slėgio siurblys išsikrauna, kad degalų drožlės pradėtų tekėti link purkštukų. Dėl to reikia remontuoti ir degalų purkštukus, ir siurblį – sąskaita už tokį remontą gali siekti mažiausiai tūkstanį eurų.