Juodasis ledas yra viena klastingiausių žiemos grėsmių – net dieną jis dažnai atrodo kaip paprasčiausia drėgna kelio danga. Dėl to daugelis vairuotojų pavojų supranta per vėlai, kai automobilis jau pradeda slysti. Ekspertai primena, kaip atpažinti juodąjį ledą, kuriose vietose jis formuojasi dažniausiai ir kokie veiksmai gali baigtis eismo įvykiu.
Kodėl juodasis ledas toks pavojingas
Juodasis ledas – tai labai plonas, beveik skaidrus ledo sluoksnis, kuris susidaro ant kelio dangos ir „susilieja“ su asfaltu. Dėl to jis dažnai supainiojamas su šlapia danga, o sukibimo praradimas tampa netikėtas.
Pasak BTA Transporto draudimo žalų skyriaus vadovo Andriaus Gasparavičiaus, eismo įvykiai dėl juodojo ledo Lietuvoje pasitaiko dažnai.
„Juodasis ledas – tai labai plonas ledo sluoksnis, todėl jis dažnai supainiojamas su šlapia kelio danga. Jei anksčiau tai buvo laikoma labiau sezonine problema – vėlyvą rudenį ar žiemos pabaigoje, kai temperatūra svyruoja apie nulį, pastarosios žiemos parodė, kad tokios situacijos tapo beveik nuolatinės. Pastaruoju metu nulinė temperatūra gali laikytis ir visą žiemą, todėl rizika susidurti su juoduoju ledu išlieka visą šaltąjį sezoną“, – sako A. Gasparavičius.
Pirmieji požymiai, kurių vairuotojai dažnai nepastebi
Vairavimo mokyklos „Rigveda“ mokymų vadovas Dalius Bajorūnas atkreipia dėmesį, kad juodąjį ledą dažniausiai išduoda subtilūs, bet svarbūs ženklai.
„Plonas skaidrus ledo sluoksnis susidaro esant šlapdribai ar lietui, kai temperatūra yra žemesnė nei nulis, todėl kelias gali blizgėti ar atspindėti šviesą taip, lyg būtų tiesiog šlapias. Kartais vairuotojai pirmuosius požymius pajunta tik pasukę vairą, kai jis netikėtai tampa „lengvesnis“, – pažymi D. Bajorūnas.
Kuriose vietose juodasis ledas formuojasi dažniausiai
Ekspertai ragina būti itin atidiems konkrečiuose kelio ruožuose, kuriuose danga atšąla greičiau ir sudaro palankias sąlygas ledui susidaryti.
- Ant tiltų ir viadukų
- Kelio iškilimuose ir estakadose
- Atvirose, vėjuotose vietose (laukuose, ant kalvų)
- Miško pakraščiuose, kur kelias ilgiau išlieka pavėsyje
„Šiose atkarpose kelio danga atšąla greičiau nei kitose ir taip sukuriamos palankios sąlygos juodojo ledo susidarymui. Taip pat svarbu žinoti, kad dažniausiai juodasis ledas susidaro naktį arba ankstyvą rytą“, – tvirtina A. Gasparavičius.
Svarbiausia taisyklė – nekeisti greičio ir krypties staiga
Vos kilus įtarimui, kad kelias gali būti padengtas juoduoju ledu, svarbiausia vengti staigių veiksmų. Staigus stabdymas ar vairavimas „trūkčiojant“ dažniausiai ir sukelia slydimą.
„Pagrindinė taisyklė vairuotojams, esant tokioms sąlygoms – staigiai nekeisti važiavimo greičio ir važiavimo krypties, t. y. nesukti vairo staiga. Automobilio valdymą reikėtų atlikti iš lėto, mažinant greitį varikliu, nukeliant koją nuo akceleratoriaus pedalo, o vairą laikyti išlaikant važiavimo trajektoriją. Taip pat itin svarbu pasirinkti saugų greitį ir užtikrinti, kad automobilis būtų su tinkamomis žieminėmis padangomis“, – atkreipia dėmesį D. Bajorūnas.
Kodėl verta išjungti kruizo kontrolę
Važiuojant slidžiomis sąlygomis kruizo kontrolė gali tapti spąstais, nes sistema siekia palaikyti nustatytą greitį net tada, kai sukibimas prastėja. Tai gali apsunkinti sklandų greičio mažinimą ir saugų manevravimą.
Ekspertai taip pat primena laikytis didesnio atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio, nes stabdymo kelias ant slidžios dangos ženkliai pailgėja.
Klysta net ilgamečiai vairuotojai: ką svarbu žinoti apie slydimą
Pasak D. Bajorūno, patirtis kartais tampa klaidinančiu pranašumu – vairuotojai pervertina savo reakciją ir per daug pasikliauja ABS, ESP ar traukos kontrole. Tačiau fizikos dėsnių šios sistemos nepanaikina – jos tik padeda, jei vairuotojo veiksmai yra teisingi.
„Dėl vasariškų žiemų, retas vairuotojas turi galimybę įgyti įgūdžius praktikoje. Visgi pirmiausia, kad pasiruoštumėte netikėtoms situacijoms, reikia suprasti teoriją ir tik vėliau tai įgyvendinti praktikoje. Pavyzdžiui, jeigu automobilio galinė dalis ima slysti į kairę arba į dešinę, vairą reikia sukti į tą pačią slydimo pusę. Svarbu ir tai, kurie yra automobilio varomieji ratai – jeigu priekiniai, galima švelniai didinti greitį, kol išlyginsime važiavimo trajektoriją ir atvirkščiai, jeigu galiniai – jokio akceleravimo“, – sako D. Bajorūnas.
Praktiniai patarimai, kurie gali padėti išvengti eismo įvykio
Žiemą saugumas prasideda dar prieš išvažiuojant į kelią. Keli paprasti įpročiai gali reikšmingai sumažinti riziką susidurti su juoduoju ledu.
- Rinkitės mažesnį greitį, ypač rytais ir vėlai vakare
- Venkite staigaus stabdymo – mažinkite greitį iš anksto
- Laikykitės didesnio atstumo nuo kitų transporto priemonių
- Nepervertinkite pagalbinių sistemų – jos nepakeičia sukibimo
- Įsitikinkite, kad žieminės padangos tinkamos ir jų protektoriaus gylis pakankamas
Budrumas prie vairo – geriausia apsauga
Ekspertai sutaria: nėra vienos taisyklės, tinkančios visoms situacijoms, tačiau atsargumas ir dėmesingumas išlieka patikimiausia strategija. Juodasis ledas gali būti nematomas, bet jo pasekmės – labai realios, todėl verta vairuoti taip, tarsi slidžios atkarpos galėtų pasitaikyti bet kuriuo metu.
Ar esate susidūrę su juoduoju ledu Lietuvos keliuose? Pasidalinkite savo patirtimi komentaruose!
