Dabar daugelyje automobilių įrengtos sistemos, padedančios vairuotojui vairuoti. Viena iš jų – nuovargio simptomų nustatymo kontrolė, kuri ypač naudinga važiuojant monotonišku maršrutu (greitkeliais, automagistralėmis).
Tuomet vairuotojas įspėjamas garsiniu signalu ir pranešimu prietaisų skydelyje, pavyzdžiui, „Nuovargio signalas, padarykite pertrauką“. Tokia funkcija neabejotinai yra papildoma pagalba, tačiau ji neatleidžia vairuotojo nuo atsakomybės.
Koks vairuotojo elgesys gali sukelti įspėjimą? Sistema paprastai nustato nuovargio riziką analizuodama vairo ar valdymo įtaisų (pvz., priekinio stiklo ploviklių, posūkių rodiklių ir kt.) judesius, taip pat laiką, praleistą vairuojant be pertraukų.
Įsijungus perspėjimui, rekomenduojama nedelsiant sustoti poilsio vietoje. Iš kitų automobilyje sumontuotų sistemų, pavyzdžiui, įspėjimas apie persirikiavimą į kitą eismo juostą ir įspėjimas apie saugų atstumą, taip pat gali būti naudingos nustatant netinkamo susikaupimo simptomus.
Pirmoji funkcija įspėja vairuotoją, jei netyčia kertama ištisinė arba neišisinė linija, ir įjungia pavojaus signalą, jei viena linija kertama neįjungus indikatoriaus. Antroji sistema informuoja vairuotoją apie atstumą tarp automobilio ir priekyje važiuojančio automobilio, o tai padeda išlaikyti saugų atstumą.
Automobilyje įdiegtos technologijos palengvina vairavimą ir padidina jo saugumą. Tačiau vairuotojas turi nepamiršti, kad jis vis tiek yra atsakingas. Jei jis jaučia, kad yra pavargęs, turėtų reguliariai sustoti, o kraštutiniu atveju, jei kyla pavojus užmigti prie vairo, nutraukti kelionę ilgesniam laikui.
Europos Sąjungos statistika ir analizė rodo, kad nuovargis yra pagrindinis veiksnys, lemiantis didelę eismo įvykių dalį (10-20 proc.). Vairuotojui, kuris vairuoja po 17 valandų nemigos, kyla dvigubai didesnė eismo įvykio rizika ir jis yra toks pat pavojingas kaip asmuo, kurio kraujyje yra 0,05 promilės alkoholio. Padidėjusią riziką dažnai lemia biologinių, gyvenimo būdo ir su darbu susijusių veiksnių derinys
