Sėdynės priekyje ir gale, stogas virš galvos, durelės, valytuvai. Atrodo kaip mažas miesto automobilis, tačiau Lietuvos teisė jį vadintų kitaip – sunkusis keturratis. Būtent tokiai klasei skirtas naujasis „Fiat Multiplina“ konceptas: keturvietė elektrinė transporto priemonė, kurią gamintojas pristato kaip tarpinį variantą tarp dvivietės „Fiat Topolino“ ir įprasto automobilio.
Skirtumas tarp automobilio ir keturračio – ne vien pavadinimas dokumentuose. Nuo jo priklauso, kokios kategorijos vairuotojo pažymėjimo reikia, kokiu greičiu ir kokiais keliais leidžiama važiuoti, kokių padangų reikia žiemą ir net kuriuos keleivius galima sodinti į galą. Kai kurios iš šių taisyklių nustebins net tuos, kurie vairuoja daugybę metų.
Ne automobilis: ką įstatymas laiko keturračiu
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 3 dalis automobilio sąvoką apibrėžia tiesiogiai – iš jos išskirti motociklai, lengvieji keturračiai, keturračiai ir galingieji keturračiai. Kad ir kaip transporto priemonė atrodytų, lemia parametrai. Lengvasis keturratis (2 str. 30 d.) – tai iki 45 km/h važiuojanti transporto priemonė, kurios masė be krovinio ir be akumuliatorių baterijų ne didesnė kaip 350 kg, o elektros variklio didžiausioji nominalioji galia neviršija 4 kW. Prie jų priskiriamas ir „Fiat Topolino“.
Keturratis (2 str. 29 d.) jau greitesnis nei 45 km/h, bet jo didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 15 kW, o masei be krovinio taip pat nustatyta riba. Viskas, kas galingiau, iki 100 kW, jau yra galingasis keturratis – kita klasė su kitais reikalavimais.
„Fiat Multiplina“ yra 3,04 m ilgio, 1,40 m pločio ir 1,53 m aukščio. Įkvėpimo semtasi iš 1956 m. pristatyto „Fiat 600 Multipla“, kuris buvo apie 3,5 m ilgio ir talpino šešis žmones. Ankstesniuose pranešimuose minėta iki 15 kW galia ir iki 90 km/h greitis, tačiau baterijos talpa, nuvažiuojamas atstumas ir kaina dar neskelbti. Rinkoje modelis galėtų pasirodyti apie 2028-uosius, nors oficialios gamybos pradžios datos nėra. Jei serijinė versija tilps į įstatymo rėmus, Lietuvoje ji bus keturratis, o galutinį atsakymą duos registracijos dokumentuose nurodyta klasė. Tai ne vienintelis naujas šio gamintojo konceptas šeimoms. Plačiau – minivano ir pikapo konceptas.
Kokio pažymėjimo reikės: AM, B1 ar B kategorijos
Vairuotojų kategorijas nustato to paties įstatymo 23 straipsnis. Jo 1 dalies 5 punktas aiškus: B1 kategorija – tai keturračiai. Minimalus amžius šiai kategorijai, pagal 2 dalies 5 punktą, – 16 metų, dvejais metais mažiau nei B kategorijai.
Turintiems įprastą B kategoriją papildomai nieko laikyti nereikia. Pagal 23 straipsnio 4 dalies 4 punktą B kategorija suteikia teisę vairuoti ir B1 kategorijos transporto priemones. Kitaip yra su AM kategorija, kurią galima įgyti nuo 15 metų: ji skirta mopedams ir lengviesiems keturračiams. Dvivietį lengvąjį keturratį su ja vairuoti galima, keturvietį keturratį – ne.
Šešiolikmetis prie vairo – vis tiek pradedantysis
Įstatymo 2 straipsnio 53 dalis pradedančiuoju vairuotoju laiko asmenį, įgijusį teisę vairuoti ir B1 kategorijos transporto priemonę, jei jo vairavimo stažas trumpesnis nei dveji metai. Šešiolikmetis su B1 kategorija turi visas pradedančiojo pareigas, tarp jų – papildomą mokymą po tam tikrų KET pažeidimų.
Jei prie keturračio vairo sėstų penkiolikmetis, turintis tik AM kategoriją, tai būtų vairavimas neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių. ANK 424 straipsnio 3 dalis už tai numato baudą nuo 300 iki 450 eurų. Tėvams, perdavusiems vairą, gresia atskira bauda pagal 2 dalį – nuo 60 iki 120 eurų.
Gerai, su kategorijomis aišku. O kas sėdės gale?
Keturios vietos, bet ne kiekvienam keleiviui
Čia slypi didžiausia staigmena. KET 195.3 papunktis draudžia vežti mopedais, motociklais, triračiais ir visų rūšių keturračiais vaikus iki 12 metų. Išimties uždarą saloną ir saugos diržus turintiems keturračiams punkte nėra. Keturvietį keturratį galima pirkti kaip šeimos transportą, bet pagal galiojančią redakciją pradinukų į jo galines sėdynes sodinti negalima.
Už žmonių vežimo taisyklių pažeidimą ANK 417 straipsnio 1 dalis numato baudą nuo 30 iki 90 eurų. Keleivių skaičius taip pat negali viršyti nurodyto techninėje charakteristikoje (KET 195.1 papunktis). Gamintojai keturračiams jau braižo galines sėdynes, o taisyklės juos vis dar laiko motociklo giminaičiais.
Redakcijos vertinimu, ši norma rašyta atviriems keturračiams ir motociklams, o ne uždaram keturviečiam salonui su diržais. Jei tokių modelių Lietuvoje daugės, punktą teks peržiūrėti. Dėl šalmų situacija paprastesnė: KET 204 punktas leidžia važiuoti be motociklininkų apsaugų, jei keturratis turi kėbulą (kabiną) ar stogo saugos lankus ir yra įrengti saugos diržai.
Greitis, keliai ir padangos – taisyklės ne automobilio
Net jei serijinė versija išvystytų 90 km/h, KET šią galimybę apriboja. Svarbiausi skirtumai nuo lengvojo automobilio:
- ne gyvenvietėse keturračiais leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 70 km/h greičiu (KET 131.6 papunktis), o automobiliams keliuose su asfalto ar betono danga riba yra 90 km/h, 20 km/h didesnė;
- keliuose, pažymėtuose ženklais „Automagistralė“ ar „Automobilių kelias“, visų rūšių keturračiais važiuoti draudžiama (KET 174.1 papunktis), nesvarbu, kokį greitį jie išvysto;
- žiemos padangų taisyklė kita: automobiliams vasarinės draudžiamos nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d., o keturračiams – gruodžio–vasario mėnesiais, taip pat kovo–lapkričio mėnesiais, jei bent dalis važiuojamosios dalies apsnigta ar apledėjusi (KET 230 punktas);
- reikalavimas važiuoti tik pirmąja eismo juosta (KET 123 punktas) taikomas mopedams ir lengviesiems keturračiams, keturračiams – ne.
Mieste skirtumas beveik nepastebimas. Keliaujant į kitą miestą jis išryškėja: kelionė magistrale virsta kelione aplinkkeliais, o didžiausias leistinas greitis visur ne gyvenvietėse – 70 km/h.
Prieš sėdant prie sunkiojo keturračio vairo
Pirmiausia – alkoholis. ANK 422 straipsnio 2 dalis keturračių vairuotojams taiko tą pačią ribą kaip taksi ir motociklų vairuotojams: vairuojant esant daugiau kaip 0, bet ne daugiau kaip 0,4 promilės, gresia bauda nuo 150 iki 300 eurų. Ji taikoma ir dvidešimt metų stažą turinčiam vairuotojui – pakanka to, kad jis vairuoja keturratį, o ne automobilį.
Antra – techninė apžiūra. Techninės apžiūros tvarkos aprašo 30.1 papunktis L6e ir L7e klasių transporto priemonėms nustato pirmąją apžiūrą po trejų metų nuo pirmosios registracijos datos, vėliau – kas 24 mėnesius. Trečia – įranga: Techninių reikalavimų sąrašo 7.4 papunktis reikalauja, kad L7e klasės transporto priemonėje būtų avarinio sustojimo ženklas.
Jei tokį keturvietį svarstysite pirkti, pirmiausia patikrinkite dvi eilutes: registracijos dokumente nurodytą klasę ir savo vairuotojo pažymėjimo kategorijas. Tada nuspręskite, kas sės į galą, nes vaikams iki 12 metų ten vietos nėra.