Šiandien elektrinis stovėjimo stabdys pamažu tampa standartine beveik visų klasių automobilių įranga. Pastebima aiški tendencija išstumti klasikinį sprendimą. Kodėl? Ar elektrinis stabdys yra geresnis už tradicinę svirtį?
Kaip tai veikia?
Pasistengsiu atsakyti į visus jūsų klausimus, bet galbūt pirmiausia trumpai apie veikimo principą. Elektrinis stovėjimo stabdys – EPB (angl. Electronic parking brake), kaip matyti iš pavadinimo, yra valdomas elektra, todėl rankinio stabdžio svirtis nebenaudojama, o vietoj jos naudojamas mygtukas.
Šiuo metu naudojami du EPB sprendimai, kuriuos sukūrė TRW ir ATE. Pirmajame naudojami galinių stabdžių suportų elektros varikliai, kurie per pavarų dėžę judina stūmoklį ir taip suspaudžia stabdžių trinkeles prie disko. Šio sprendimo trūkumas yra tas, kad jo negalima naudoti sistemoje su galinės ašies būgnais.
Čia į pagalbą ateina ATE, kuri tik pakeitė tradicinį trosų sprendimą ir įdiegė vadinamąjį centrinį aktyvatorių, pakeičiantį svirtį ir vairuotojo ranką, bet traukiantį tradicinius trosus. Todėl patys galinės ašies stabdžiai niekuo nesiskiria nuo tų, kurie veikia su klasikinu rankiniu stovėjimo stabdžiu.
Kodėl naudojamas elektrinis stovėjimo stabdys?
Idėja teisinga. EPB turi daug privalumų ir teoriškai neturi jokių trūkumų. Pirma, jis taupo vietą salone, kuri šiais laikais yra labai svarbi. Nedidelis mygtukas, padėtas praktiškai bet kur, yra daug mažesnis nei klasikinė svirtis, visada esanti šalia sėdynės. Tai leidžia sutaupyti šiek tiek vietos daiktadėžei ar puodelio laikikliui. Be to, šis sprendimas yra gražesnis.
Antrasis klausimas – saugumas, kuris yra didesnis naudojant EPB. Ypač kai stovėjimo stabdys turi veikti kaip avarinis stabdys, bet apie tai po akimirkos. Be to, EPB yra patogesnis ir lengviau valdomas. Mygtukas nereikalauja iš vairuotojo per didelės jėgos.
Elektrinis stabdys taip pat turi keletą naudingų funkcijų, pavyzdžiui, įkalnės palaikymo ir automatinio palaikymo, kurios ypač naudingos, kai naudojama automatinė pavarų dėžė. Dėl šių priežasčių EPB yra labai naudingas prietaisas, daug pažangesnis už klasikinį rankinį stabdį. Daugelyje modelių toks stabdys atsilaisvina automatiškai nuspaudus akceleratoriaus pedalą, ypač automobiliuose su automatine pavarų dėže, tačiau kituose modeliuose pirmiausia reikia nuspausti stabdžio pedalą ir nuspausti EPB mygtuką. Taip pat skaitykite: „Slapti mygtukai automobilyje. Ar žinote, kam jie skirti?“
Ar elektrinis stovėjimo stabdys padidina saugumą?
Taip. Daugelio modelių automobilių stovėjimo stabdžio funkcija atliekama daug geriau nei rankinio stabdžio. Pavyzdžiui, nėra pavojaus per silpnai įjungti stabdį. Kitas dalykas – daugelyje automobilių EPB automatiškai įjungiamas išjungus variklį. Galima manyti, kad įkalnės palaikymo funkcija taip pat turi įtakos saugumui.
Kitas klausimas – avarinio stabdymo funkcija, t. y. stovėjimo stabdžio naudojimas siekiant sustabdyti transporto priemonę pavojingose situacijose – vairuotojui praradus sąmonę, sugedus stabdžiams ir pan. Iki šiol šią funkciją perėmė rankinis stabdys, kuris, deja, kritinėse situacijose ne visai veikia. Visų pirma, jis neturi ABS funkcijos ir tinkamai panaudoti jėgą yra sudėtinga. Kita vertus, kiekvienas vairuotojas refleksyviai ieško rankinio stabdžio vienoje vietoje – prie pat sėdynės.
EPB mygtukai dažnai būna tarp kitų panašių mygtukų ir dažnai būna labai maži, todėl juos gali būti sunku rasti. Pavyzdžiui, „Porsche 911“ šis mygtukas yra kairėje pusėje, o norint juo pasinaudoti, reikia pasilenkti atgal. Taip pat skaitykite: „Šį jungiklį galinėse durelėse turi beveik kiekvienas automobilis. Ar žinote, kam jis naudojamas?“
Mechaninis rankinis stabdys blokuoja tik vienos, dažniausiai galinės, ašies ratus, o tai nėra labai veiksminga. Tuo tarpu EPB paprastai stabdo visus ratus, naudodamas hidraulinę sistemą ir ABS. Ką tai reiškia? Akivaizdu, kad daug didesnį visos operacijos efektyvumą ir saugumą. Automobilis, stabdomas tik galine ašimi, linkęs slysti, o naudojant EPB tai pašalinama. Tai labai svarbu, kai susiduriama su keblia situacija posūkyje.
Avarinis stabdymas naudojant elektrinę sistemą yra labai paprastas, tereikia nepamiršti nuolat laikyti nuspaustą / patrauktą mygtuką. Vienkartinis paspaudimas nieko nepadarys. Jausmas toks, kaip stabdant šiek tiek minkštesniu viduriniu pedalu, tačiau jaučiama visus ratus veikianti jėga.
Kai stabdžių skysčio trūksta, EPB naudojama šiek tiek kitaip. Šiuo atveju sistema nebegali naudoti hidraulinės sistemos ir stabdo visiškai mechaniškai, naudodama trosą arba elektros variklius galinių ratų suportų cilindruose.
Kai stabdžiai sugenda, daug kas priklauso nuo gedimo tipo. Sugedus tik vienai grandinei, EPB vis dar remiasi hidrauline sistema ir išlieka gana veiksminga. Kita vertus, visiškai netekus skysčio, ji veikia tik galinę ašį, tačiau taip, kad ratai neužsiblokuotų. Stabdymo kelias, tiesa, yra ilgas, tačiau jis vis tiek gali būti saugesnis nei stabdant klasikiniu rankiniu stabdžiu. Svarbu nepamiršti, kad sugedus stabdžiams prie viso to prisideda stresas ir išryškėja nepatyrimas. Taigi yra didžiulė tikimybė, kad EPB veiks geriau visais atvejais, išskyrus vieną – kai vairuotojas nežino, ką spausti. Taip pat skaitykite: „Kas yra stabdymo kelias ir kodėl tai svarbu žinoti?“
Situacija daug blogesnė, jei vairuotojas praranda sąmonę, o keleivis ateina į pagalbą. Čia jau gali būti sudėtinga, o tokiuose automobiliuose, kaip minėtasis „Porsche 911“, keleivis neturi galimybės sustabdyti automobilio, todėl mygtuko padėjimas bet kur kitur, išskyrus centrinį tunelį, gali būti laikomas pavojingu. Tas pats pasakytina ir apie tradicinį „Mercedes“ stovėjimo stabdžio sprendimą, kuris valdomas kaire koja.
Daugelis vairuotojų neabejotinai sakys, kad įprasto rankinio stabdžio nebuvimas yra pavojingas patyrusiems vairuotojams, kurie gali išsigelbėti būtent šia svirtimi, kai įvyksta slydimas. Tačiau verta savęs paklausti, kiek tokių vairuotojų yra keliuose ir ar iš tikrųjų saugu gelbėtis tokiu būdu? Be to, ar galima tokį vairuotoją laikyti patyrusiu, jei jam tenka gelbėtis kelyje?
Visai kas kita, jei negalite vairuoti „gryno malonumo“ tikslais naudodami mechaninę pavarų dėžę. Šiuo atveju galima sutikti, kad EPB naudojimas „karštuosiuose“ automobiliuose, kuriuose toks vairavimas yra vienas iš veiksnių, didinančių tokio tipo gaminių patrauklumą, yra abejotinas. Kai kurie gamintojai nepamiršta grynos vairavimo aistros ir, pavyzdžiui, BMW vis dar naudoja tradicinę svirtį M modeliuose, nors EPS yra standartinė kitų versijų įranga.
Kokie yra elektrinio stovėjimo stabdžio trūkumai?
Teoriškai EPB neturi trūkumų, tačiau praktika rodo, kad valdymas kartais gali kelti rūpesčių. Tai, žinoma, gedimų dažnis, ypač žiemą. Pakankamai nusidėvėjusiuose automobiliuose gali užšalti stabdžių suportai, valdymo elektronika sugenda rečiau, tačiau elektra taip pat gali sugesti. Galinius suportus valdančių variklių šepetėliai susidėvi. Tokį gedimą sunku numatyti.
Jei tai suderinsite su stabdžių stūmoklių nusidėvėjimu ir (arba) korozija, turėsite priverstinį stabdymą prie pirmųjų šalčių arba stabdžių sistemos perkaitimą, jei EPB leidžia nuvažiuoti su užblokuotais suporteliais. Taip pat gali susidaryti situacija, kai stabdžiai neatsilaisvina, jei akumuliatorius silpnas. Taip pat skaitykite: „Kiek laiko tarnauja stabdžių diskai ir trinkelės?“
Elektrinio stovėjimo stabdžio eksploatacija
Naudojant EPB sistemą vairuotojui iš esmės nereikia keisti vairavimo technikos, tačiau dėl to padidėja techninės priežiūros ir remonto reikalavimai. Visų pirma rekomenduoju prieš žiemos laikotarpį nuodugniai patikrinti stabdžių sistemą. Patartina nuvykti į įgaliotąjį techninės priežiūros centrą arba specializuotas dirbtuves ir patikrinti stabdžius, ypač atsižvelgiant į EPB. Neprisijungus testerio, negalima atlikti patikros. Netgi verta greičiau pakeisti susidėvėjusius stabdžių suportus, o ne paskui mokėti už techninę pagalbą į autoservisą ar mechaniko atvykimą į vietą.
Kai kuriuose modeliuose avariniu atveju stovėjimo stabdį galima atleisti mechaniniu būdu, tačiau tai nereiškia, kad vairuotojui tai bus lengva užduotis. Kartais tenka rankiniu būdu atjungti po automobiliu esantį trosą, o kitais atvejais stabdį reikia atleisti po pavarų perjungimo svirtimi.
Deja, elektrinio stovėjimo stabdžio variklio regeneracija dažnai sutrinka. Kur kas geresnis sprendimas – keisti sugedusias dalis, kartais – ištisus stabdžių suportus. Jų kainos yra gana didelės, nors ne visada daug didesnės nei klasikinių suportų.
Dar vienas sunkumas – stabdžių trinkelių keitimas, o čia, naudojant TRW sistemą, neapsieisite be specialaus prietaiso, kuriuo galima ištraukti stūmoklį, kalibruoti suportą ir atlikti diagnostiką. Naudojant ATE sistemą, stūmokliai yra klasikiniai, tačiau kalibravimą vis tiek reikia atlikti specialia įranga. Taip pat skaitykite: „Draudžiama užvesti laidais. Turite turėti specialų prietaisą“.
Ar elektrinis stovėjimo stabdys yra gerai, ar blogai?
Žinoma, tradicionalistai atsakys, kad tai neteisinga, nes tam reikia specialios priežiūros ir niekada nežinai, kada jis suges. Ir jie teisūs, nes klasikinio rankinio stabdžio atveju retai pasitaiko, kad palyginti jauname automobilyje neįmanoma atleisti stovėjimo stabdžio. Be to, gedimai dažniausiai baigiasi tuo, kad jis veikia prastai arba visai neveikia, o tai vis tiek netrukdo vairuoti. Tačiau elektrinis stovėjimo stabdys turi daug privalumų ir gerokai padidina vairavimo komfortą, jei gamintojas jį panaudojo kitoms naudingoms funkcijoms.
