Automobilių duomenų bendrovės „carVertical“ 14-oje Europos šalių atliktas tyrimas atskleidė – kuo senesnis automobilis, tuo didesnė tikimybė, kad jo rida bus suklastota. Taip pat jis turi ir didesnę tikimybę būti apgadintas.
Statistika Lietuvoje negailestinga: 18,7 proc. platformoje tikrintų transporto priemonių turėjo suklastotą ridą ir net 60,2 proc. turi įrašų apie užfiksuotą istorinę žalą. Senesnių automobilių pirkėjai turėtų būti kritiški bei atsargūs, nes rizika patekti į sukčių pinkles yra didelė.
Senesnių automobilių rida klastojama dažniau
Tarp senesnių nei 20 metų amžiaus automobilių ridos klastojimo atvejų pasitaiko dažniau. Net 33 proc. visų Lietuvos keliais važinėjančių 1993 m. pagamintų automobilių turėjo suklastotą ridą. Antri „blogiausi“ metai – 1994-ieji su 30 proc., o trečioje vietoje – 2006 m. su 24,5 proc. automobilių su suklastota rida.
Nors senesnių automobilių rinkos dalis nėra ženkli, pirkėjai, nusprendę įsigyti tokią transporto priemonę, turėtų būti itin atsargūs.
1993-iaisiais pagaminti automobiliai vidutiniškai „atjaunėjo“ 64 187 km, 1994-aisiais – 39 800 km, o 2006-aisiais – 75 045 km. Naujesniems automobiliams rida klastojama rečiau.
„Lūžio taškas Lietuvoje yra 2016-ieji, kuomet automobilių su suklastota rida dalis sumažėjo nuo 18,5 proc. iki 14,8 proc. 2017-aisiais. Visgi, kai šie automobiliai labiau pasens, tikėtina, jog nesąžiningi pardavėjai pakoreguos jų ridą, kad jie neprarastų tiek daug vertės ir juos būtų galima parduoti brangiau“, – teigia „carVertical“ automobilių rinkos ekspertas Matas Buzelis.
7-16 metų automobiliai turi daugiausiai istorinių žalos įrašų
Senesni automobiliai paprastai turi gerokai mažiau istorinių įrašų apie praeityje patirtus apgadinimus. Taip yra todėl, kad informacija apie eismo įvykius anksčiau buvo fiksuojama popieriniuose dokumentuose ir ši informacija niekada nebuvo suskaitmeninta.
Daugiausiai įrašų apie žalą turi tarp 2007 m. ir 2016 m. pagamintos transporto priemonės. Nors net ir nedideli įbrėžimai automobilių ataskaitose traktuojami kaip patirtos žalos, daugybė transporto priemonių taip pat yra patyrusios rimtas avarijas, o tai daro įtaką jų saugumui ir važiavimo kokybei.
Blogiausia situacija yra su 2013 m. pagamintais automobiliais, tarp kurių net 68,6 proc. turėjo žalų įrašų „carVertical“ platformoje. Kiti prasčiausi metai – 2014-ieji su 65,2 proc. ir 2011-ieji su 64,1 proc.
Lietuvoje apgadinimų yra patyrę vidutiniškai 6 iš 10 automobilių – tai reiškia, jog jie gali turėti nuslėptų defektų. Ypač svarbu patikrinti bet kokios transporto priemonės stovį gerą reputaciją turinčiame servise.
Pasak M. Buzelio, automobiliui normalu kas 5 metus patekti į eismo įvykį, ypač jei tuo automobiliu dažniausiai keliaujama miesto ribose.
Vairuotojai labiausiai domisi naujesniais automobiliais
Minėtoje automobilių patikros platformoje vairuotojai dažniausiai tikrina 5-10 metų amžiaus automobilius, kurių dalis sudaro 45,5 proc. visų tikrinamų automobilių. Pačios geidžiamiausios yra 2016-2018 m. pagamintos transporto priemonės – kiekvienų iš šių gamybos metų rinkos dalis platformoje siekia po 7,9 proc.
Tarp 1993 m. ir 2003 m. pagaminti automobiliai sudaro vos 3,8 proc. visų „carVertical“ atliktų VIN patikrų. Nors vairuotojai senesniais automobiliais domisi mažiau, visgi šioje amžiaus kategorijoje ir pasirinkimas gerokai mažesnis.
Per pastaruosius porą metų vidutinis Lietuvoje tikrinamų automobilių amžius nežymiai sumažėjo: nuo 10,4 m. 2022-aisiais iki 10,2 m. 2023-aisiais. Panaši situacija yra ir kitose tyrime dalyvavusiose šalyse, kur tikrinamų automobilių amžiaus vidurkis svyruoja tarp 9 ir 11 metų.
