Jūsų automobilis kelyje elgiasi atsargiau už jus. Ir būtent dėl to eilė už jo kartais ilgėja. Adaptyvus greičio palaikymas, juostos laikymo asistentas ir privaloma greičio ribojimo sistema kurti saugumui – ne eismo srautui. Tai dvi skirtingos užduotys, ir kelyje jos neretai konfliktuoja.
Nyderlandų leidinio „AutoWeek“ apžvalgininkas neseniai įvardijo tai, ką Vakarų Europos vairuotojai jaučia magistralėse: kamščius augina ne tik neatidūs žmonės, bet ir „išmanieji“ automobiliai. Skamba kaip priekaištas technologijai. Bet ES mokslininkų bandymai šią mintį paremia skaičiais.
Automatika gina atstumą, o ne srautą
Pagalbos sistemų logika paprasta: išlaikyk saugų tarpą iki priekyje važiuojančio automobilio. Toks tarpas tikrai gelbsti nuo smūgio. Tik kelio pralaidumui jis veikia priešingai – kuo didesnis vidutinis atstumas tarp automobilių, tuo mažiau jų per valandą sutelpa į tą pačią juostą. ES Jungtinio tyrimų centro (JRC) bandymuose adaptyvaus greičio palaikymo sistemos, esant 60–100 km/val. greičiui, laikė didesnį laiko tarpą nei tą patį maršrutą vairavę žmonės.
Kodėl adaptyvus greičio palaikymas reaguoja vėliau už vairuotoją
Reidasofficial.lt redakcija peržiūrėjo JRC paskelbtus bandymų duomenis – jie nepatogūs įrangos aprašymams. Įprasta prielaida: elektronika mąsto greičiau už žmogų. Bet ar tikrai? Tyrėjų išmatuotas serijinių sistemų atsako laikas skirtinguose modeliuose svyravo nuo 0,6 iki 3,7 sekundės, o penkių automobilių kolonoje su įjungtomis sistemomis – nuo 1,7 iki 2,5 sekundės. Tai nėra greičiau už budrų vairuotoją. Dalyje modelių – pastebimai vėliau.
Svarbiausia išvada kitur. Serijinės adaptyvaus kruizo sistemos kolonoje nėra stabilios: kai priekyje važiuojantis automobilis trumpam sulėtina, antrasis sulėtina stipriau, trečiasis – dar stipriau. Mokslininkai tai vadina kolonos nestabilumu, vairuotojas – kamščiu be jokios priežasties. Viena sekundė vėlavimo. Šimtas automobilių vorelėje – ir ta sekundė jau tampa stovinčia eile.
Greičio ribojimo sistema ir ženklai, kurių ji neperskaito
Nuo 2024 m. liepos 7 d. kiekvienas naujas ES rinkoje registruojamas lengvasis automobilis privalo turėti išmaniąją greičio ribojimo sistemą (ISA) – taip nustatyta reglamente (ES) 2019/2144. Sistema greitį vertina pagal kameros atpažintą ženklą ir žemėlapio duomenis. Bėda ta, kad nuovažos ar šalikelės ženklas kartais priskiriamas pagrindinei juostai, ir automobilis staiga pradeda trauktis iki mažesnio greičio. Vairuotojas tokį šuolį pataiso pedalu. Srautas už jo – ne visada.
Kodėl Lietuvoje tai jaučiama kitaip
„Regitros“ duomenimis, 2026 m. rugsėjo 1 d. vidutinis Lietuvos lengvųjų automobilių parko amžius buvo 16,8 metų. Didžioji dalis mūsų kelyje esančių automobilių jokių pagalbos sistemų neturi. Taip susidaro mišrus srautas: dalis automobilių laikosi algoritmo nustatyto tarpo, dalis – vairuotojo nuojautos. Būtent mišriame sraute svyravimai stiprinami labiausiai, nes niekas nesitiki kaimyno sprendimo. Kas yra stovėjęs kamštyje prie Vilniaus vakarinio aplinkkelio – tas žino, kaip tokia banga atrodo iš vidaus.
Ką gali padaryti vairuotojas
Technologija nėra priešas. Ji vykdo tai, kam suprogramuota, ir nežino, kad už jūsų – dar šimtas automobilių. Tankiame sraute padeda keli paprasti dalykai:
- Nustatykite trumpesnį sekimo atstumą – dauguma sistemų leidžia pasirinkti bent tris pakopas.
- Kamštyje ir prieš nuovažas sistemą išjunkite – ten lėtas algoritmo atsakas kainuoja daugiausia.
- Venkite staigaus stabdymo – tolygus greitis bangą slopina, o stiprus stabdymas ją kuria.
Redakcijos vertinimu, čia ir yra reguliavimo spraga: Briuselis šias sistemas padarė privalomas, bet jų poveikio eismo srautui niekas neįpareigojo išmatuoti. Saugumo reikalavimas atskirtas nuo pralaidumo – tarsi kelyje tai būtų du nesusiję dalykai.
Kol automatikos atsakas matuojamas sekundėmis, o ne jų dalimis, srauto ritmą kelyje tebediktuoja vairuotojo pėda. Taip rodo bandymų duomenys – ne įrangos aprašymai.