Vairuotojas prieš išvažiuodamas paspaudžia mygtuką ir išjungia garsinį greičio viršijimo įspėjimą. Kitą rytą, vos užvedus variklį, greičio įspėjimo sistema vėl veikia – tarsi vakarykštis veiksmas niekada neįvyko. Daugelis tai laiko programine klaida arba gamintojo aplaidumu.
Iš tikrųjų sistema privalo taip elgtis – tokį reikalavimą nustato Europos Sąjungos reglamentas. Ir netrukus prie sąrašo prisijungs dar viena sistema, kurią teks išjunginėti tokiu pačiu būdu, kaskart sėdant prie vairo.
Kodėl sistema „pamiršta” jūsų pasirinkimą
Atsakymas slypi ne programavimo klaidoje, o pačiame reglamente. Reglamentas (ES) 2019/2144 nuo 2024 m. liepos visiems naujiems automobiliams ES rinkoje padarė privalomą greičio įspėjimo sistemą, dar vadinamą ISA (Intelligent Speed Assistance). Techninius reikalavimus, kaip ji turi veikti, nustato deleguotasis reglamentas (ES) 2021/1958 – ir jame aiškiai įrašyta: sistema turi būti aktyvi kiekvieno variklio užvedimo metu, o vairuotojo pasirinkimas ją išjungti galioja tik iki kito užvedimo.
Kitaip tariant, gamintojai neturi teisės leisti sistemai „įsiminti” jūsų pasirinkimą. Tai ne dizaino sprendimas, kurį „Volkswagen” ar „Toyota” galėtų pakeisti kitu programinės įrangos atnaujinimu – tai teisinė riba, kurią peržengus automobilis nebegautų tipo patvirtinimo.
ISA – sistema, kuri išmokė vairuotojus ją ignoruoti
Europos Komisijos duomenimis, greitis prisideda prie maždaug 30 proc. mirtinų eismo įvykių Europos Sąjungoje. Būtent šis skaičius buvo pagrindinis argumentas, kodėl ISA tapo privaloma – ne rekomendacija, o standartinė įranga, kaip saugos diržas.
Problema kita: sistema orientuojasi pagal kelio ženklų atpažinimo kameras, GPS duomenis ir žemėlapius, o šie šaltiniai ne visada sutampa su realybe. Laikinas ženklas po remonto darbų, susiaurėjęs žiedas, greitkelio nuovaža be aiškaus ženklo – ir sistema pradeda pypsėti be reikalo. Po kelių tokių klaidų vairuotojas nustoja skirti tikrą įspėjimą nuo klaidingo ir tiesiog išjungia viską iš karto.
Bet ar sistema, kurią kasdien išjungi nė nepagalvojęs, dar iš viso ką nors apsaugo?
Nuo liepos prie sąrašo prisijungė dar viena sistema
2026 m. liepos 7 d. įsigaliojo nauja Bendrojo saugos reglamento (GSR2) fazė – nuo šios datos kiekvienas pirmą kartą registruojamas lengvasis automobilis ir lengvasis komercinis transportas privalo turėti pažangią vairuotojo dėmesio stebėjimo sistemą (ADDW), veikiančią su infraraudonųjų spindulių kamera, bei automatinio avarinio stabdymo funkciją, atpažįstančią pėsčiuosius ir dviratininkus.
ADDW seka vairuotojo žvilgsnį ir galvos padėtį – jei sistema nusprendžia, kad dėmesys nukrypęs nuo kelio, suveikia garsinis ir vaizdinis signalas. Ir kaip ISA atveju, tikėtina, kad gamintojai jai taikys tą pačią logiką: išjungta – tik iki kito užvedimo. Vairuotojui teks priimti tą patį sprendimą du kartus vietoj vieno.
Ką tai reiškia Lietuvos vairuotojams
Sistemos išjungimas nėra pažeidimas – KET jo nedraudžia, o techninės apžiūros metu „Regitra” ISA ar ADDW nustatymų netikrina. Peržiūrėjus kelių gamintojų naudotojo instrukcijas matyti, kad išjungimo būdas skiriasi: „Renault”, „Mitsubishi” ir „Mazda” modeliuose užtenka du kartus paspausti prietaisų skydelio mygtuką, „Mercedes-Benz” – naudoti vairo garsumo reguliatorių, daugumoje kitų markių tenka naršyti per liečiamojo ekrano meniu.
ES logika suprantama – vieną kartą pamiršus išjungtą saugos funkciją, ji nebeturi tylomis likti neaktyvi metų metus. Bet tas pats veiksmas kaskart prie starto pasiekia priešingą rezultatą, nei buvo sumanyta: vairuotojas nebeapgalvoja pasirinkimo, o tiesiog automatiškai spaudžia mygtuką. Briuselis nusprendžia, kokia sauga privaloma. Vairuotojas nusprendžia, ką iš jos ignoruoti.
Per artimiausius metus prietaisų skydelis pilnės naujų piktogramų, o rytinis ritualas prieš išvažiuojant – dar vienu mygtuko paspaudimu. Ir tai – dar ne pabaiga tos pačios istorijos.