Greitis yra viena iš labiausiai diskutuojamų kelių eismo saugumo temų visoje Europoje. Tiek Pasaulio bankas, tiek Europos transporto saugumo taryba (ETSC) neseniai rekomendavo sumažinti greičio apribojimus miesto gatvėse, kaimo keliuose ir net greitkeliuose. Nors tokios priemonės galėtų išgelbėti tūkstančius gyvybių, ne visos šalys nori judėti šia linkme.
Pasaulio banko rekomendacijos: griežtesni apribojimai visiems keliams
Naujausioje ataskaitoje Pasaulio bankas pasiūlė šiuos etaloninius greičio apribojimus:
- 30 km/h – miesto gatvėms, kuriose daug pėsčiųjų ir dviratininkų;
- 50 km/h – keliams su sankryžomis, kuriose tikėtina šoninė avarija;
- 70 km/h – priemiesčių ir kaimo keliams, kuriuose dažnai pasitaiko kaktomuša susidūrimų;
- 100 km/h – greitkeliams ir automagistralėms, net ir su riboto privažiavimo projektais.
Šios rekomendacijos pagrįstos tyrimais, rodančiais, kad kas 10 papildomų km/h žymiai padidina sunkios avarijos riziką.
Europa suskilo į dvi stovyklas
Kai kurios šalys mažina greitį:
- Nyderlandai 2020 m. įvedė 100 km/val. greičio apribojimą greitkelyje dienos metu.
- Velsas ir kai kurios Italijos dalys išplėtė 30 km/val. miesto zonas.
Kitos šalys eina priešinga linkme:
- Čekija neseniai leido 150 km/val. greičiu naujame greitkelio ruože netoli České Budějovice.
- Austrijoje dėl politinio spaudimo buvo panaikinti kai kurie ekologiniai „Luft-100“ apribojimai.
Argumentai už ir prieš
Už mažesnį greitį
- Mažiau žuvusiųjų ir sunkių sužalojimų;
- Geresnė pėsčiųjų ir dviratininkų apsauga;
- Mažesnė CO₂ emisija ir mažesnis eismo triukšmas.
Prieš mažesnį greitį
- Šiuolaikiniai automobiliai aprūpinti pažangiomis saugos sistemomis, todėl didesnis greitis, anot kritikų, yra „pakankamai saugus“;
- Kai kurios šalys investavo į modernius, plačius greitkelius, skirtus greitesniam keliavimui;
- Vairuotojai baiminasi ilgesnio kelionės laiko ir padidėjusių spūsčių.
Ką tai reiškia Lietuvai?
Šiuo metu Lietuvos greitkeliuose vasarą leidžiama važiuoti 120 km/h greičiu, o žiemą – 110 km/h greičiu. Jei siūlomas 100 km/h greičio apribojimas taptų ES mastu galiojančiu standartu, tai būtų žingsnis atgal Lietuvos vairuotojams, ypač vasaros mėnesiais.
Kita vertus, šis žingsnis galėtų sumažinti avarijų skaičių ir atnešti ekonominės bei aplinkosauginės naudos, nes sumažėtų degalų sąnaudos ir išmetamųjų teršalų kiekis. Vis dėlto tai sukeltų karštas diskusijas šalyje, kurioje daugelis vairuotojų didesnį greitį laiko „teise“, o ne privilegija.
Europa yra kryžkelėje: kai kurios šalys dėl saugumo taiko griežtesnius greičio apribojimus, o kitos pasitiki savo infrastruktūra ir transporto priemonėmis, kad jos susidorotų su didesniu greičiu. Lietuva netrukus gali susidurti su tokiu pačiu pasirinkimu, nes tarptautinės rekomendacijos gali turėti įtakos būsimiems jos kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimams.
Ką manote? Ar Lietuva turėtų vadovautis Pasaulio banko patarimais ir priimti griežtesnius greičio apribojimus, ar išlaikyti dabartines taisykles? Pasidalinkite savo nuomone komentaruose.
