Lietuvoje kasmet mažėja žūčių keliuose, o pagal eismo saugumo rodiklius mūsų šalis lenkia Europos Sąjungos vidurkį. Vis dėlto ekspertai įspėja – daugelis vairuotojų ir pėsčiųjų nepakankamai supranta, kokias rizikas kelia vilkikų aklosios zonos. Šios nematomos erdvės yra gerokai didesnės nei lengvųjų automobilių, todėl nelaimių tikimybė – didesnė.
Kuo vilkikų aklosios zonos skiriasi nuo lengvųjų automobilių?
Dauguma vairuotojų žino, kad automobiliai turi akląsias zonas, tačiau vilkikų atveju jos yra kelis kartus didesnės. Dėl aukštos kabinos ir ilgos puspriekabės atsiranda keturios pagrindinės aklosios zonos: priešais kabiną, už puspriekabės bei abiejose šonuose. Net ir dideli šoniniai veidrodžiai neužtikrina viso vaizdo.
„Didžiausia klaida – manyti, kad jei pats matai vilkiką, tave mato ir jo vairuotojas. Tai toli gražu ne visada tiesa“, – sako „Girtekos“ vairuotojų mokymų komandos vadovas Singaras Čepaitis.
Pavojingiausios situacijos – sankryžose
Pasak ekspertų, daugiausia nelaimių nutinka sankryžose, kai vilkikas suka į dešinę. Tokiu atveju pėsčiasis ar dviratininkas šalia kabinos gali būti visiškai nematomas vairuotojui. Net menkiausias neatidumas gali baigtis tragedija. Be to, vilkikas manevruodamas gali išvažiuoti už eismo juostos ribų ir priartėti prie perėjos ar šaligatvio krašto.
Eksperimentas parodė ribotą matomumą
Siekdama įrodyti, kaip ribotai mato vairuotojas, bendrovė „Girteka“ inicijavo socialinį eksperimentą. Žmonės buvo pasodinti į vilkiko kabiną ir turėjo apžvelgti aplinką. Daugelis nustebo – stovinčiame vilkike jie nematė nei priekyje, nei gale esančių žmonių ar transporto priemonių. Kai kurie pėstieji, dviratininkai ir net automobiliai liko visiškai nepastebėti.
„Tai, ką dalyviai matė stovinčiame vilkike, realiame eisme tampa dar sudėtingiau. Judant keliu, aplinka keičiasi labai greitai, todėl rizika išauga“, – pabrėžia S. Čepaitis.
Kaip įsitikinti, kad nesi aklojoje zonoje?
Pasak eksperto, geriausias būdas – užmegzti akių kontaktą su vairuotoju. Jei matai jo veidą lange ar veidrodėlyje, didesnė tikimybė, kad ir jis tave pastebi. Jei vairuotojo nematyti, vadinasi, pats esi aklojoje zonoje. Pėstiesiems, dviratininkams ir paspirtukininkams rekomenduojama pamoti ar linktelėti, kad vairuotojas atkreiptų dėmesį.
„Saugaus eismo karavanas“ mokys vaikus
Žinią apie vilkikų akląsias zonas padės skleisti „Saugaus eismo karavanas“, aplankysiantis Lietuvos mokyklas. Jo metu vaikai galės praktiškai patirti, kaip atrodo kelias iš vilkiko kabinos, pamatyti atšvaitų veikimą tamsoje ir sužinoti, kaip saugiai elgtis šalia sunkiasvorių transporto priemonių.
„Vaikus būtina supažindinti su vilkikų specifika – jų aklosios zonos daug didesnės, o stabdymo kelias ilgesnis. Išmokę tinkamo elgesio jie bus budresni ir saugesni tiek dabar, tiek ateityje“, – sako „Girteka Transport“ direktorius Mindaugas Paulauskas.
Investicija į saugesnę ateitį
Susisiekimo ministerijos atstovai primena, kad iki 2030 m. siekiama perpus sumažinti žūčių keliuose skaičių, o ilgalaikė vizija – pasiekti nulį. Tam reikalingos ne tik infrastruktūros priemonės, bet ir nuolatinis visuomenės švietimas.
„Turime parodyti, kaip kelią mato vilkiko vairuotojas. Tik tuomet galima formuoti saugumo kultūrą, kurios nepasieksime vien teorinėmis pamokomis“, – teigia ministerijos patarėjas Vidmantas Pumputis.
Ar esate susidūrę su vilkiko aklosiomis zonomis? Pasidalinkite savo patirtimi komentaruose!
