Europa žengia dar vieną svarbų žingsnį link savo Vision Zero tikslo – iki 2030 m. perpus sumažinti mirčių ir sunkių sužalojimų skaičių keliuose. Briuselyje vykusioje konferencijoje ES finansuojamo projekto „Road Safety Exchange“ rezultatai rodo, kaip Europos šalys mokosi viena iš kitos, kad veiksmingiau įgyvendintų įrodymais pagrįstas saugos priemones.
Bendradarbiavimas tarp 19 Europos šalių
Projekte suburiami kelių eismo saugumo ekspertai iš 19 ES valstybių narių, kurie keičiasi geriausia patirtimi, veda pažintinius vizitus, organizuoja seminarus ir vykdo mentorystės programas. Antrojo etapo (2023–2025 m.) metu devynios šalys gavo individualiai pritaikytą paramą: Lietuva, Lenkija, Graikija, Kroatija, Vengrija, Čekija, Bulgarija, Portugalija ir Rumunija.
Tikslas – paspartinti pažangą šalyse, kurių kelių eismo saugumo rodikliai vis dar atsilieka nuo ES vidurkio, remiantis gerai pasirodžiusių šalių, tokių kaip Švedija, Danija ir Ispanija, patirtimi.
Lietuva priima „Vision Zero“ ir 2+1 kelių modelį
Įkvėpta bendradarbiavimo su Švedija, Lietuva oficialiai integravo „Vision Zero“ principus į savo nacionalinę kelių eismo saugumo strategiją. Po mokomųjų vizitų, skirtų saugios infrastruktūros projektavimui, Lietuva pradėjo tiesti pirmąjį 2+1 tipo kelią – maršrute Vilnius–Utena.
Šis kelio projektas, plačiai naudojamas Švedijoje, sumažina frontalinių susidūrimų skaičių iki 60 % dėl besikeičiančių lenkimo juostų ir centrinės užtvaros. Šis projektas žymi svarbų etapą pritaikant patikrintus Skandinavijos saugos sprendimus Lietuvos sąlygoms.
Inovacijos Graikijoje, Rumunijoje ir Lenkijoje
Graikija ir Rumunija diegia automatizuotas eismo pažeidimų apdorojimo sistemas, įkvėptas Prancūzijos (Reno) ir Ispanijos (Leono) modelių. Šios sistemos pagerina eismo baudų vykdymo rodiklį ir sumažina korupcijos riziką.
Graikija taip pat įgyvendino naujus teisės aktus, kuriais siekiama sumažinti miesto greičio apribojimus iki 30 km/h tam tikrose zonose ir įkurti motociklų laukimo aikšteles sankryžose – šios priemonės Ispanijoje pasiteisino.
Tuo tarpu Lenkija reformuoja savo kelių eismo saugumo švietimo programas mokyklose, remdamasi Danijos modeliu, užtikrindama, kad kelių eismo saugumas taptų nuolatine mokymo programos dalimi nuo ankstyvo amžiaus.
ES institucijų požiūris
„Kelių eismo saugumo mainai yra puikus praktinio ES šalių bendradarbiavimo pavyzdys“, – sakė Kristianas Schmidtas, Europos Komisijos sausumos transporto direktorius ir ES kelių eismo saugumo koordinatorius. Jis pabrėžė, kad dalijimasis išbandytais ir vietoje pritaikytais sprendimais padeda šalims greičiau siekti ES 2030 m. tikslo – perpus sumažinti mirčių keliuose skaičių.
Briuselio konferencija ir ateities planai
Visų 19 dalyvaujančių šalių atstovai šiandien susitiko Briuselyje, kad pristatytų pažangos rezultatus ir aptartų tolesnius veiksmus. Konferencijoje daugiausia dėmesio skiriama mainų modelio išplėtimui į trečiąjį etapą, kuris bus finansuojamas pagal Europos infrastruktūros priemonių (CEF) programą.
Projektą finansuoja Europos Parlamentas, koordinuoja Europos Komisija, o įgyvendina Europos transporto saugumo taryba (ETSC).
ES iniciatyva „Kelių eismo saugumo mainai“ rodo, kad praktinis bendradarbiavimas gelbsti gyvybes. Lietuvos įdiegtos Vision Zero politikos ir 2+1 kelių tinklas rodo, kad šalis, neatsilikdama nuo likusios Europos dalies, juda link modernaus, duomenimis pagrįsto požiūrio į kelių eismo saugumą.
Praktinė išvada Lietuvos skaitytojams
Tokie projektai kaip Road Safety Exchange rodo, kad tarptautinis bendradarbiavimas atneša realių pokyčių vietiniuose keliuose.
Lietuvai 2+1 kelių koncepcijos ir Vision Zero įdiegimas yra ilgalaikė investicija į saugesnį mobilumą – mažinant mirčių skaičių, modernizuojant infrastruktūrą ir kuriant bendros atsakomybės kultūrą kelyje.
Ar 2+1 keliai veiktų visuose pagrindiniuose Lietuvos greitkeliuose? Pasidalinkite savo nuomone ir prisijunkite prie diskusijos apie kelių eismo saugumo ateitį Europoje.
