Europos Sąjungos planas iki 2035 m. uždrausti prekiauti naujais vidaus degimo varikliais (VDV) varomais automobiliais susiduria su vis didėjančiu spaudimu. Tai, kas anksčiau buvo pateikta kaip negrįžtamas žingsnis link nulinės emisijos ateities, dabar aktyviai kvestionuojama ne tik automobilių gamintojų, bet ir pačios Europos Komisijos. Politiniai, pramoniniai ir pasaulinės rinkos veiksniai verčia ES pareigūnus persvarstyti, ar Europa tikrai pasirengusi tokiam drastiškam perėjimui.
Kodėl 2035 m. draudimui gresia pavojus
Europos automobilių sektorius patiria sunkumų. Sparčiai augančios Kinijos elektromobilių gamintojų apimtys, didelės gamybos sąnaudos ES ir silpnėjantis konkurencingumas sukėlė didžiulį spaudimą Europos prekių ženklams. Pramonės lyderiai jau seniai perspėjo, kad visiškas perėjimas prie elektromobilių iki 2035 m. gali būti ekonomiškai pražūtingas.
Kinijos konkurencija keičia rinką
Europos komisijos nariai atvirai pripažino, kad Kinijos įtaka elektromobilių rinkai yra vienas didžiausių iššūkių. Kinijos automobilių gamintojai siūlo pigesnius modelius, turi greitesnius gamybos ciklus ir gauna didžiulę vyriausybės paramą. Pasak ES pareigūnų, jei Europa nepakeis savo strategijos, regionas rizikuoja prarasti didelę pasaulinės automobilių rinkos dalį.
Vokietija siekia lankstumo po 2035 m.
Vokietija, didžiausia Europos automobilių pramonės jėga, vaidina pagrindinį vaidmenį diskusijose. Kancleris Friedrichas Merzas paragino Europos Komisiją leisti ir po 2035 m. pardavinėti įkraunamus hibridus ir itin efektyvius vidaus degimo variklius. Šis pasiūlymas reikštų didelį nukrypimą nuo pradinio visiško draudimo.
Galimas hibridų ir švaresnių variklių tęsimas
Jei Vokietijos pasiūlymas sulauks pritarimo, ES galėtų leisti pardavinėti hibridines transporto priemones ir vidaus degimo variklius, varomus mažai taršiu kuru, net ir po 2035 m. Tai būtų reikšmingas nukrypimas nuo anksčiau griežto plano leisti prekiauti tik visiškai elektra varomomis transporto priemonėmis.
ES vidaus persvarstymas
ES transporto komisaras Apostolos Tzitzikostas patvirtino, kad Komisija iš naujo vertina 2035 m. draudimo tvarkaraštį. Iš pradžių buvo numatyta, kad paramos paketas Europos automobilių pramonei bus pristatytas gruodžio 10 d., tačiau jo paskelbimas jau atidėtas iki sausio pradžios.
Briuselio tono pasikeitimas
Komisija dabar atrodo atviresnė pramonės pasiūlymams. Pareigūnai pabrėžia „strateginio mąstymo“ poreikį ir pripažįsta, kad Europa turi veiksmingiau ginti savo automobilių sektorių. Tai žymi reikšmingą nukrypimą nuo ankstesnių griežtų pozicijų.
Kodėl planas gali būti atidėtas
Galimą atidėjimą lemia keli veiksniai, įskaitant ekonominę riziką, technologinius rūpesčius ir politinį pasipriešinimą. ES lyderiai vis labiau supranta, kad pernelyg griežtas draudimo vykdymas gali pakenkti pramonei, lemti darbo vietų praradimą ir sustiprinti Kinijos dominavimą rinkoje.
Rinkos pasirengimas vis dar neaiškus
- Elektromobilių infrastruktūra daugelyje ES šalių vis dar nepakankama.
- Akumuliatorių gamybos pajėgumai gerokai atsilieka nuo Kinijos.
- Vartotojų paklausa elektromobiliams stagnuoja dėl aukštų kainų.
Ką tai reiškia Europos vairuotojams
Jei 2035 m. draudimas bus atidėtas arba sušvelnintas, vairuotojai gali ir toliau naudotis hibridinėmis ir patobulintomis vidaus degimo varikliais varomomis transporto priemonėmis po termino. Tai galėtų stabilizuoti kainas naujų ir naudotų automobilių rinkose ir sumažinti spaudimą vartotojams per anksti pereiti prie elektromobilių.
Poveikis Lietuvai
Kaip ES valstybė narė, Lietuva laikytųsi bet kokių 2035 m. reglamento pakeitimų. Lankstesnis požiūris galėtų padėti vietos vartotojams ir įmonėms laipsniškiau prisitaikyti prie elektrifikacijos, be staigaus išlaidų padidėjimo.
ES ambicingas planas iki 2035 m. atsisakyti vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių nebėra garantuotas. Vokietijai siekiant pokyčių, Kinijos konkurencijai stiprėjant ir Europos Komisijai persvarstant savo požiūrį, draudimo atidėjimas arba pakeitimas atrodo vis labiau tikėtinas. 2026 m. pradžia bus labai svarbi nustatant, ar Europa žengs į priekį siekdama visiško elektrifikavimo, ar priims labiau subalansuotą pereinamojo laikotarpio strategiją.
