Diskusijos apie elektromobilių „radiaciją“ ir galimą elektromagnetinių laukų (EMF) žalą vairuotojams tęsiasi jau kelerius metus. Vis dėlto naujausi matavimai parodė visai kitokį vaizdą: tiek elektromobiliuose, tiek hibriduose, tiek įprastuose automobiliuose su vidaus degimo varikliu fiksuotas EMF lygis salone yra gerokai žemiau leistinų normų. Šiame straipsnyje apžvelgiame, kur EMF lygis didžiausias, kas iš tikrųjų yra pavojinga ir ar Lietuvos vairuotojams reikia dėl to nerimauti.
Ką parodė naujausi matavimai automobilių salonuose
Specialistai atliko bandymus skirtingų tipų automobiliuose: grynuose elektromobiliuose, įkraunamuose ir paprastuose hibriduose bei tradiciniuose benzininėse ar dyzelinėse transporto priemonėse. Kiekviename automobilyje buvo montuojami jutikliai keleivių salone, matuojant elektrinius ir magnetinius laukus realiomis važiavimo sąlygomis.
Rezultatas aiškus: bendras elektromagnetinio lauko lygis salone visais atvejais išliko gerokai žemiau tarptautinių rekomenduojamų ribų. Tai reiškia, kad tiek vairuotojo, tiek keleivių sveikatai tiesioginė rizika dėl EMF iš automobilio sistemų nebuvo nustatyta.
Kur salone fiksuojamas didžiausias EMF lygis?
Įdomu tai, kad didžiausi elektromagnetinio lauko rodikliai buvo užfiksuoti ne prie galvos ar krūtinės, o kojų zonoje – prie grindų. Būtent ten dažniausiai išvedami aukštos įtampos kabeliai ir įrengiami pavaros komponentai, todėl EMF lygis natūraliai kiek didesnis.
Tačiau net ir šioje zonoje matuotos reikšmės liko saugiame diapazone. Vairuotojo ir keleivių viršutinė kūno dalis – galva, krūtinė, rankos – patiria dar mažesnį elektromagnetinį poveikį, nes atstumas nuo šaltinių didesnis, o kėbulo konstrukcija ir izoliacinės medžiagos dalį lauko sulaiko.
Didžiausias EMF šaltinis – ne baterija, o sėdynių šildymas
Nemaža dalis žmonių mano, kad pagrindinis „radiacijos“ šaltinis elektromobilyje yra didelės talpos baterija ar aukštos įtampos inverteriai. Tačiau matavimai parodė netikėtą rezultatą: stipriausi elektromagnetiniai svyravimai užfiksuoti ten, kur jų mažiausiai tikėtumėmės – sėdynių šildymo sistemoje.
Po sėdyne įrengtos kaitinimo spiralės ar laidai sukuria lokalų elektromagnetinį lauką. Nors jis yra didesnis nei, pavyzdžiui, ties kojų zona, rodikliai vis tiek išlieka žemiau sveikatai pavojingų ribų. Toks efektas fiksuotas ne tik elektromobiliuose, bet ir hibriduose bei įprastuose automobiliuose su vidaus degimo varikliu.
Kaip pastebi autoelektronikos specialistas Jonas Petrauskas: „Žmonės dažnai baiminasi aukštos įtampos baterijų, tačiau praktiškai didesnį elektromagnetinį poveikį sukuria kasdieniai komforto priedai – pavyzdžiui, sėdynių šildymas.“
Kas vyksta elektromobilį įkraunant kintamąja srove
Atlikus matavimus elektromobilių įkrovimo metu, nustatyta, kad jungiant kintamosios srovės (AC) įkroviklį trumpam užfiksuojamas elektromagnetinio lauko šuolis prie įkrovimo lizdo. Tai įvyksta pradedant įkrovimą, kai automobilis ir stotelė „susikalba“ tarpusavyje ir nustato srovės parametrus.
Šis šuolis yra labai trumpos trukmės, o nustatytos reikšmės taip pat neviršija normų. Vairuotojui ar praeiviams, stovintiems šalia įkroviklio, papildomos realios rizikos tai nesukuria, ypač atsižvelgiant į tai, kad atstumas nuo lizdo greitai išauga, o laukas stipriai silpsta.
DC greitas įkrovimas: daugiau galios, bet mažiau EMF
Dar įdomesnis faktas – vadinamasis greitas DC (nuolatinės srovės) įkrovimas, nors ir vyksta didesne galia, aplink automobilį sukūrė dar silpnesnius elektromagnetinius laukus nei įprastas AC įkrovimas. Priežastis – tokios sistemos konstrukcija.
Didžioji dalis galios elektronikos ir keitiklių yra pačioje įkrovimo stotelėje, o į automobilį jau patenka „paruošta“ nuolatinė srovė. Dėl to elektromobilio kėbulo ir salono zonoje fiksuojami laukai yra mažesni, nei būtų galima tikėtis vien žiūrint į kilovatų skaičių ekrane.
Ekspertų vertinimas: „Grėsmės sveikatai nenustatyta“
Specialistai, atlikę matavimus skirtinguose automobiliuose, pateikia vienareikšmę išvadą. „Mūsų užfiksuoti elektromagnetinių laukų lygiai automobilių salonuose yra gerokai žemiau ribų, kurios laikomos pavojingomis žmogaus sveikatai. Tai galioja tiek elektromobiliams, tiek hibridams, tiek automobiliams su vidaus degimo varikliu“, – aiškina saugos inžinierius ir matavimų grupės vadovas.
Tarptautinės rekomendacijos dėl EMF paprastai remiasi konservatyviais saugos koeficientais, todėl reali kasdienė situacija vairuotojui dar saugesnė nei nurodo maksimalios leistinos ribos. Todėl pagrindo teigti, kad elektromobiliai „apšvitina“ vairuotojus ar keleivius, nėra.
Kaip tai susiję su Lietuvos vairuotojais?
Elektromagnetinio lauko normos yra suderintos tarptautiniu lygiu, todėl užsienyje atlikti matavimai yra aktualūs ir Lietuvos vairuotojams. Lietuvoje naudojami elektromobiliai ar hibridai dažniausiai yra tie patys modeliai, kurie testuojami ir kitose ES šalyse.
Jei konkretus tyrimas nurodo, kad EMF lygis konkrečiame modelyje neviršija normų, tokią pačią išvadą galima taikyti ir automobiliui, važinėjančiam Vilniuje, Klaipėdoje ar bet kuriame kitame Lietuvos mieste. Papildomų, tik Lietuvai būdingų rizikos veiksnių šioje srityje nenustatyta.
Ar vairuotojams vis dar yra dėl ko jaudintis?
Apibendrinant galima teigti, kad naujausi matavimai daugiau nuramina, nei iškelia naujų klausimų. Didžiausias elektromagnetinio lauko šaltinis automobilyje dažnai yra sėdynių šildymas, o ne aukštos įtampos baterija ar elektros variklis. Net ir šiuo atveju rodikliai lieka saugiame lygyje.
Vairuotojams, kurie jaudinasi dėl elektromagnetinės spinduliuotės, racionalu labiau susitelkti į kitas, kur kas didesnę įtaką sveikatai turinčias sritis – saugų važiavimo greitį, poilsio pertraukų dažnumą, dėmesio išlaikymą kelyje ar saugos diržų naudojimą.
Ką jūs manote apie elektromobilių „radiacijos“ baimes? Ar kada nors dėl to nerimavote? Pasidalinkite savo nuomone komentaruose!
