Automatinė dėžė retai miršta savaime. Dažniau ją pribaigia pats vairuotojas – nė nepastebėdamas, kad kasdienis įprotis palaipsniui artina brangų remontą. Bet yra ir modelių, kuriems papildomo „pagalbininko” nereikia: jų konstrukcija pati savaime laikoma silpnąja vieta Lietuvos mechanikų ir naudotų automobilių specialistų akimis.
„Ford“ su „PowerShift“
„Ford Focus“, „Kuga“ ir „Mondeo“ su „PowerShift“ dviejų sankabų transmisijomis – vienas dažniausiai minimų atvejų. Lietuvos vairuotojai praneša apie slystančias sankabas, vibracijas ir šiurkštų pavarų perjungimą, ypač „sausų sankabų“ versijose. Net po gamintojo atnaujinimų daugeliui automobilių vis tiek prireikia brangaus remonto – dažniausiai dėl sankabos susidėvėjimo ir mechatroninio bloko gedimų, o remonto sąskaita neretai viršija 1000 eurų.
„Volvo“ ir „Saab“ su „Aisin“ dėžėmis
Senesni „Volvo“ ir „Saab“ modeliai su 5 ar 6 pavarų automatinėmis dėžėmis, dažniausiai „Aisin“ konstrukcijos, problemas pradeda kelti sulaukę didesnės ridos. Būdingiausi skundai – grubus pavarų perjungimas ir uždelstas įsijungimas. Šios dėžės nėra tokios trapios kaip toliau minima „Multitronic“, tačiau labai jautrios alyvos būklei ir perkaitimui – abu veiksniai, kuriuos vairuotojas gali kontroliuoti pats.
„Audi“ su „Multitronic“ ir „A4 B8“
„Audi Multitronic“ (nuolat kintamo perdavimo skaičiaus transmisija) tarp Lietuvos vairuotojų turi vieną prasčiausių reputacijų. Būdingiausios problemos – trūkčiojimas, uždelstas pavarų perjungimas ir elektroninio valdymo bloko gedimai. Ypač trapios versijos, pagamintos iki 2011 m. – jos prastai toleruoja miesto režimą su nuolatiniu stabdymu ir startu, nebent tinkamai prižiūrimos ir laiku keičiama alyva.
„Audi A4 B8“ su „Multitronic“ – dar vienas dažnas skundų šaltinis: dalis parduodamų automobilių jau reklamuojami su pastebėtomis pavarų dėžės problemomis arba neseniai atliktu remontu. Be reguliarios priežiūros šie agregatai dažnai sugenda nuvažiavus 150 000–180 000 km.
Klaida, dėl kurios brangi dėžė miršta anksčiau laiko
Bet ar tikrai kaltas vien modelis? Dažniausiai – ne. Viena klaida kartojasi visų šių dėžių savininkų istorijose: pasitikėjimas gamintojo etikete „lifetime fluid” arba „priežiūros nereikalaujanti”. Iš tikrųjų dauguma automatinių dėžių – tiek dviejų sankabų, tiek CVT tipo – transmisijos skystį rekomenduojama keisti kas 60 000–100 000 km, nepriklausomai nuo to, ką teigia rinkodaros lipdukas ant dėžės.
Antra dažna klaida – ilgalaikis miesto režimas su nuolatiniu sustojimu ir startu automobiliuose, kurių dėžė tam nebuvo optimizuota (ypač „Multitronic” ir „PowerShift”). Ir tai dar ne viskas – dalis savininkų ignoruoja pirmuosius trūkčiojimo ar uždelsto perjungimo požymius, kol paprastas solenoido keitimas virsta viso mechatroninio bloko ar net visos dėžės keitimu.
Ką tikrinti perkant naudotą automobilį su automatine dėže
Prieš perkant naudotą automobilį su bet kuria iš šių transmisijų, verta atlikti kelis paprastus veiksmus: patikrinti techninės priežiūros istoriją (ar alyva keista, net jei etiketė žadėjo „amžiną” skystį), atlikti diagnostinį nuskaitymą ieškant klaidų kodų ir išbandyti automobilį realiomis sąlygomis – tiek mieste su dažnais stabdymais, tiek trumpu greitkelio ruožu, stebint, ar pavaros perjungiamos sklandžiai.
Bendros visų automatinių dėžių problemos dažniausiai kartojasi tos pačios: senas ar netinkamas transmisijos skystis, solenoidų bei mechatronikos gedimai, perkaitimas dėl silpnos aušinimo sistemos ir nuotėkiai per susidėvėjusius sandariklius. Visos jos – tiesiogiai susijusios su priežiūra, ne vien su konstrukcija.
Automatiniai automobiliai lieka patogus ir populiarus pasirinkimas, tačiau kai kurių tipų dėžės kelia daugiau rūpesčių, nei yra vertos. Vengiant modelių su „Multitronic” ar ankstyvuoju „PowerShift”, ir papildomai nekartojant minėtų klaidų, Lietuvos pirkėjai gali ateityje sutaupyti nemažai eurų remonto sąskaitose.
