Žiedinės sankryžos dažnai sukelia painiavą vairuotojams, ypač kai horizontalus kelio ženklinimas riboja, iš kurių eismo juostų galima išvažiuoti. Neseniai „Eismo įvykiai | Įrodymai | Liudininkų paieška“ eismo diskusijų grupėje aptartas atvejis kelia dažnai užduodamą klausimą: kas kaltas, kai vienas vairuotojas bando išvažiuoti iš eismo juostos, kurioje toks manevras draudžiamas? Šiame straipsnyje situacija paaiškinama remiantis Lietuvos kelių eismo taisyklėmis (KET) ir ekspertų aiškinimu. Pagal KET 8 punktą, eismo dalyviai privalo vadovautis kelio ženklais ir horizontaliojo kelio ženklinimo reikalavimais, o šie turi pirmenybę prieš bet kokias bendrąsias važiavimo prielaidas ar „įprastą praktiką“
Kodėl eismo juostos pasirinkimas svarbus išvažiuojant iš žiedinės sankryžos
Kiekviena eismo juosta žiedinėje sankryžoje turi aiškiai apibrėžtą paskirtį. Jei ženklinimas rodo, kad eismo juosta skirta tik eismui, vairuotojas negali teisėtai išvažiuoti iš tos juostos. Bandymas tai padaryti sukelia pavojingą konfliktą su transporto priemonėmis, važiuojančiomis leistinomis eismo juostomis.
Pagal KET 8 punktą ir KET 3 priedą (Horizontalusis kelio ženklinimas), kryptinės rodyklės ir eismo juostų linijos yra privalomos, o ne rekomendacinės. Važiavimas ne pagal eismo juostai nustatytą kryptį laikomas KET pažeidimu.
Eksperto įžvalga
„Eismo saugumo specialistai pabrėžia, kad vairuotojas visada privalo užtikrinti, jog manevras būtų leidžiamas ir saugus, nepriklausomai nuo jo padėties žiedinėje sankryžoje“, – pažymi ekspertai.
Ši pozicija tiesiogiai atitinka KET 49 punktą, kuriame nustatyta, kad vairuotojas, pradėdamas manevrą ar keisdamas važiavimo kryptį, privalo įsitikinti, kad manevras yra leidžiamas ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams.
Neleistinas eismo juostos naudojimas panaikina bet kokius argumentus dėl pirmumo teisės.
Ištisinės linijos kirtimas: griežtas draudimas
Ištisinė linija yra vienas aiškiausių KET apribojimų. Ji rodo, kad kirsti liniją keltų pavojų eismui, todėl yra griežtai draudžiama. Aptariamoje situacijoje vairuotojas B kirto ištisinę liniją, kad išvažiuotų iš žiedinės sankryžos, o tai yra pažeidimas, nepaisant ketinimų.
Pagal KET 3 priedą (Horizontalusis kelio ženklinimas), ištisinę liniją kirsti draudžiama visais atvejais, išskyrus aiškiai nurodytas išimtis, kurios žiedinėse sankryžose išvažiuojant iš draudžiamos juostos netaikomos.
Kodėl tai yra lemiama
Ištisinės linijos buvimas panaikina bet kokią prielaidą apie pirmumo teisę. Net jei vairuotojas juda pagrindine ar žiedine sankryžos juosta, jis praranda bet kokią pirmumo teisę, jei pažeidžia ženklinimo reikalavimus.
Tai išplaukia iš KET 8 punkto, kuris nustato absoliutų pareigos laikytis kelio ženklų ir ženklinimo principą, bei KET 49 punkto, reglamentuojančio atsakomybę atliekant manevrus.
Teisinis aiškinimas: kaip nustatoma kaltė
Pagal KET, kaltė nustatoma atsižvelgiant ne į subjektyvius vairuotojo ketinimus, o į tai, ar jo manevras buvo teisėtas ir atliktas laikantis ženklinimo bei manevravimo taisyklių. Aptariamu atveju vairuotojas B bandė išvažiuoti iš trečios eismo juostos, kurioje išvažiavimas nebuvo leidžiamas, ir tuo pačiu kirto ištisinę liniją.
Tuo tarpu vairuotojas A važiavo antrąja eismo juosta, iš kurios išvažiavimas pagal ženklinimą buvo leidžiamas. Jo judėjimo trajektorijos kirtimas laikomas kelio nedavimu teisėtai judančiai transporto priemonei, pažeidžiant KET 49 punktą.
Taikomos pagrindinės taisyklės
Draudžiamo eismo juostos naudojimo, ištisinės linijos kirtimo ir teisėtai judančios transporto priemonės trukdymo derinys užtraukia visišką atsakomybę vairuotojui B.
- Neteisėtas išvažiavimas iš neleistinos eismo juostos.
- Ištisinės linijos kirtimas žiedinėje sankryžoje.
- Neleistinas kelio užleidimas transporto priemonei, teisėtai judančiai leistina eismo juosta.
Galutinė išvada: vairuotojui B priskiriama visa kaltė
Remiantis KET 8 punktu, KET 49 punktu ir horizontaliojo kelio ženklinimo (KET 3 priedas) reikalavimais, vairuotojo B veiksmai kvalifikuojami kaip draudžiami ir pavojingi. Jis pažeidė eismo juostos paskirtį, kirto ištisinę liniją ir atliko neleistiną manevrą.
Vairuotojas A laikėsi teisėtos trajektorijos, važiavo leistina eismo juosta ir neatliko jokių KET pažeidimų, todėl visa atsakomybė už eismo įvykį tenka vairuotojui B.
Kokia jūsų nuomonė? Pasidalinkite savo mintimis komentaruose arba socialiniuose tinkluose.
