Europos Komisija griežtai perspėjo Lietuvą: oro taršos lygis nemažėja tiek, kiek reikalaujama, ir gali būti skirtos didelės baudos. Nors daugelis mano, kad santykinai maža Lietuvos pramonės bazė leistų pasiekti išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslus, realybė atskleidžia sudėtingesnę problemą, kylančią dėl senstančių transporto priemonių ir apleistos viešojo transporto infrastruktūros.
Keturioms ES šalims gresia galimos baudos
Lietuva kartu su Bulgarija, Portugalija ir Švedija yra tarp šalių, kurios nepasiekė oro taršos mažinimo tikslų. Praėjusią savaitę Komisijos pateiktas pranešimas rodo, kad metai iš metų nepakankamai pažangai pasiekė kritinį tašką.
Ši situacija ypač nuvilia Lietuvos politikos formuotojus dėl to, kad problema buvo pripažįstama jau daugelį metų, bet ryžtingų veiksmų nesiimta.
Transporto sektorius – pagrindinis veiksnys
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nario Tomo Tomilino teigimu, kelių transportas ir senstantis iškastiniu kuru varomų transporto priemonių parkas labai prisideda prie Lietuvos taršos lygio. Vidutinis lengvųjų automobilių amžius Lietuvoje išlieka vienas didžiausių Europos Sąjungoje, o daugelis transporto priemonių importuojamos iš Vakarų Europos naudotų.
Viešasis transportas apibūdinamas kaip apleistas
Parlamento diskusijose dėmesys nukrypo į viešąjį transportą kaip priežastį ir galimą sprendimą. Kritikai teigia, kad valstybė faktiškai atsisakė viešojo transporto, nepalikdama gyventojams jokios praktinės alternatyvos privačių automobilių naudojimui.
Regioninis susisiekimas prastėja
Padėtis atrodo ypač opi už didžiųjų miestų ribų. Maršrutų skaičius toliau mažėja, susisiekimas tarp regioninių centrų ir didesnių miestų išlieka prastas, o gyventojai dažnai turi samdyti privačius vairuotojus, kad pasiektų gydytojo kabinetus ar valdžios įstaigas. Kai kuriose kaimo vietovėse vienas kasdienis autobusas jungia kaimus su rajonų centrais.
- Ribotas maršrutų skaičius verčia vairuoti automobilį net ir tuos, kurie norėtų alternatyvų
- Senėjantys autobusai ir gana didelės kainos atgraso nuo keleivių
Baudos ir investicijos: pagrindinė diskusija
Politinis ginčas dabar sutelktas į išteklių paskirstymą. Milijonų ES baudų mokėjimas nieko nesprendžia ir tuo pačiu metu eikvoja lėšas, kurios galėtų finansuoti realius patobulinimus. Ankstesnės teisėkūros pastangos davė tam tikrų rezultatų – praėjusios parlamento kadencijos metu buvo įvestos kelionių nuolaidos studentams ir šeimoms tarpmiestiniuose maršrutuose.
Tačiau, pasak transporto politikos specialistų, atskiros priemonės negali pakeisti išsamios nacionalinės strategijos, kuria vienu metu būtų sprendžiamos ir susisiekimo, ir išmetamųjų teršalų problemos.
Kokie sprendimai siūlomi
Seimo nariai ragina ministrus imtis veiksmų įvairiais frontais. Padidinti taršos mokesčiai yra vienas iš būdų, tačiau bet kokios tokios priemonės turi atsižvelgti į gyventojų realias galimybes rinktis švaresnes alternatyvas. Valstybės remiamos programos, skatinančios mažiau teršiančių transporto priemonių ir šildymo sistemų naudojimą, turi būti tęsiamos ir plečiamos.
Pagrindinis iššūkis išlieka tikrų alternatyvų kūrimas. Kol viešasis transportas netaps patogus, patikimas ir įperkamas, Lietuvos gyventojai ir toliau priklausys nuo privačių transporto priemonių, nepaisant jų amžiaus ar išmetamųjų teršalų kiekio. Šaliai, kuri didžiuojasi aplinkosauginiu sąmoningumu, mokėti baudas už išvengiamą taršą yra ypač nepatogu.
Ar naudojatės viešuoju transportu Lietuvoje? Pasidalinkite savo patirtimi ir mintimis apie tai, ką reikia pakeisti.
