Vilniaus žiedinės sankryžos vairuotojams tampa vis brangesnių klaidų vieta: nors eismo įvykių skaičius po truputį mažėja, vidutinė žala kasmet auga. Draudikų duomenys rodo, kad avaringiausio žiedo „vardas“ sostinėje nesikeičia, tačiau atsiranda nauja tendencija – vis daugiau klausimų kelia naujai įrengiami mažieji žiedai.
Remiantis „Lietuvos draudimo“ statistika, 2025 m. Vilniaus žiedinėse sankryžose fiksuoti 183 eismo įvykiai, dėl kurių buvo teikiami kreipiniai nuostoliams atlyginti. Palyginti su 2024 m., tokių atvejų sumažėjo 9 proc., tačiau draudikai įspėja: finansinė kiekvieno susidūrimo našta vairuotojams tik didėja.
Avarijų mažiau, bet vidutinė žala – didesnė
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, vidutinė išmoka po avarijos sostinės žiedinėse sankryžose 2025 m. siekė 1736 eurus. Tai daugiau nei 2024 m., kai vidutinė žala buvo 1685 eurai. Per metus bendra išmokėta suma už tokius eismo įvykius viršijo 300 tūkst. eurų.
Draudikai pabrėžia, kad kainų augimą vis dažniau lemia ne tik pats susidūrimas, bet ir brangstantis remontas, dalys bei darbų įkainiai. Net ir nedidelis smūgis šiuolaikiniam automobiliui gali reikšti ne tik kėbulo remonto darbus, bet ir daviklių, parkavimo jutiklių ar kamerų keitimą.
Pavojingiausi Vilniaus žiedai: lyderis nesikeičia
Didžiausias eismo įvykių skaičius, kaip ir ankstesniais metais, fiksuojamas intensyviausio eismo žiedinėse sankryžose. Pasak „Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovo Giedriaus Petriko, avaringiausio eismo žiedo vardą ir toliau išlaiko Savanorių sankryža.
- Savanorių žiedas (Savanorių pr., Laisvės pr. ir Geležinio Vilko g.) – 83 eismo įvykiai
- Pedagoginio universiteto žiedas (T. Narbuto g., Konstitucijos pr., Geležinio Vilko g.) – 45 atvejai
- Olandų žiedas Antakalnyje – 35 registruotos avarijos
„Didžiausias eismo įvykių skaičius, kaip ir ankstesniais metais, buvo fiksuotas intensyviausio eismo žiedinėse sankryžose. Liūdną avaringiausio eismo žiedo vardą išlaikė Savanorių sankryža“, – sako G. Petrikas.
Dažniausios klaidos žieduose: skuba ir taisyklių ignoravimas
Vertinant žalų aplinkybes, draudikai išskiria kelis pasikartojančius scenarijus, dėl kurių įvyksta didžioji dalis incidentų. Ekspertai pabrėžia, kad tai nėra pavienės, atsitiktinės klaidos – jos sudaro didžiąją dalį fiksuojamų žalų.
- ignoruoja pirmumą įvažiuojant į žiedą arba persirikiuojant jame
- pasirenka netinkamą eismo juostą dar prieš įvažiuojant į sankryžą
- neparodo posūkio signalų, ypač išvažiuojant
- važiuoja per arti kito automobilio ir neįvertina stabdymo atstumo
„Paprastai tariant, vairuotojai žieduose skuba, neįsitikina, ar tikrai turi pirmumo teisę, ir tikisi, kad kiti prisitaikys prie jų manevrų“, – teigia „Lietuvos draudimo“ atstovas.
Brangiausios avarijos: rekordai kyla kartu su remonto kainomis
„Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad didžiausios fiksuotos žalos žiedinėse sankryžose taip pat auga. Brangiausia 2025 m. avarija žiedinėse sankryžose fiksuota Pedagoginio universiteto žiede – išmoka siekė 18,6 tūkst. eurų. 2024 m. didžiausia išmoka sudarė 12,3 tūkst. eurų ir buvo fiksuota Savanorių sankryžoje.
„Matome, kad žalų dydį vis labiau lemia ne vien pats susidūrimas, bet ir augančios remonto, detalių bei darbų kainos. Net ir nedidelis smūgis šiandien dažnai reiškia ne tik bamperio dažymą, bet ir parkavimo jutiklių, kamerų, daviklių keitimą“, – aiškina G. Petrikas.
Sezoniškumas: kodėl vasaris vėl tampa avaringiausiu mėnesiu
Analizuojant eismo įvykių pasiskirstymą per metus, matyti ir aiškios sezoniškumo tendencijos. Draudikų duomenimis, jau trejus metus iš eilės daugiausia eismo įvykių Vilniaus žiedinėse sankryžose fiksuojama vasarį.
Taip pat padidėję incidentų skaičiai dažniau registruojami kovą ir lapkritį. Tai gali būti susiję su sudėtingesnėmis oro sąlygomis, slidžiais keliais, prastesniu matomumu ir dažnesniais staigiais manevrais intensyviame miesto sraute.
Naujas pavojus – mažos žiedinės sankryžos, kurios tampa „mįsle“
Pasak G. Petriko, Vilniuje vis didesniu išbandymu vairuotojams tampa naujai įrengiami mažieji eismo žiedai. Jie ypač glumina į sostinę rečiau atvykstančius vairuotojus arba pradedančiuosius.
„Pastaraisiais metais Vilniuje daugėja mažų, kompaktiškų žiedinių sankryžų, ypač Naujamiestyje. Mūsų fiksuojamose žalose matome, kad daliai vairuotojų jos kelia papildomų iššūkių – ne visiems aišku, ar tai žiedas, ar įprasta sankryža, ir kaip elgtis įvažiuojant iš šalutinio kelio“, – pastebi ekspertas.
Ribotoje erdvėje sudėtingiau manevruoti, tiksliai įvertinti atstumą iki kitų transporto priemonių ir pasirinkti tinkamą momentą įvažiuoti. Sprendimus čia tenka priimti greitai, todėl nepratusiems tokio tipo sankryžos tampa papildomu rizikos faktoriumi.
Ką turėtų įsidėmėti vairuotojai Vilniuje
Draudikų siunčiama žinutė aiški: nors avarijų skaičius žiedinėse sankryžose pamažu mažėja, kiekvieno incidento finansinė reikšmė auga. Todėl atsargumas ir dėmesys žiede šiandien svarbūs ne tik saugumui, bet ir piniginei.
- iš anksto pasirinkite tinkamą eismo juostą
- įsitikinkite pirmumo teise, o ne „tikėkitės“, kad kiti praleis
- visada rodykite posūkį, ypač išvažiuojant iš žiedo
- laikykitės saugaus atstumo ir venkite staigių manevrų
„Kelios papildomos dėmesio ir susikaupimo sekundės prieš įvažiuojant į žiedą ar aiškiai parodytas posūkio signalas dažnai kainuoja nepalyginti mažiau nei net ir nedidelė avarija“, – apibendrina G. Petrikas.
Ar jums yra tekę patirti pavojingą situaciją Vilniaus žiede? O gal mažieji žiedai atrodo painūs? Pasidalinkite savo patirtimi komentaruose!
