Lietuvių įstatymų leidėjai pasiūlė reikšmingų grynųjų pinigų mokėjimų taisyklių pakeitimų, kuriais siekiama dar labiau sumažinti šešėlinę ekonomiką ir padidinti finansinį skaidrumą. Jei pakeitimai bus priimti, jie sumažintų maksimalią grynųjų pinigų mokėjimo ribą ir iš esmės pakeistų tai, kaip asmenys ir įmonės gali atsiskaityti už sandorius. Šie pakeitimai paveiktų kasdienius pirkinius, didelius sandorius ir ypač sandorius, susijusius su transporto priemonėmis ar didelės vertės prekėmis.
Siūloma riba pakeistų tai, kaip apmokami dideli pirkiniai
Pakeitimo projekte siūloma sumažinti maksimalią leidžiamą grynųjų pinigų mokėjimo sumą nuo 5 000 EUR iki 3 000 EUR. Dar svarbiau, kad jei sandorio suma viršija 3 000 EUR, už tą sandorį grynaisiais pinigais mokėjimai nebebūtų leidžiami. Tai reiškia, kad nebebus leidžiama mokėjimą skaidyti į grynuosius pinigus ir banko pavedimą.
Kodėl daliniai grynaisiais pinigais mokėjimai būtų uždrausti
- Mokėjimo skaidymas buvo plačiai naudojamas siekiant apeiti esamus apribojimus
- Grynaisiais pinigais atliekamų dalių atsekimas mokesčių tikslais
- Taisyklė būtų taikoma visai sandorio vertei, o ne tik perviršiui
Tai panaikintų ilgalaikę spragą, kuri silpnino dabartinio reglamento veiksmingumą.
Grynaisiais pinigais atliekamos operacijos tarp įmonių būtų visiškai uždraustos
Vienas iš didžiausių pokyčių yra visiškas grynaisiais pinigais atliekamų mokėjimų tarp juridinių asmenų draudimas. Pagal pasiūlymą, visi sandoriai tarp įmonių turėtų būti atliekami per banko sąskaitas, nepriklausomai nuo sumos.
Tikslas – užtikrinti mokėjimų atsekamumą, sumažinti sukčiavimo schemas ir sustiprinti finansinę drausmę verslo sektoriuje.
Liektų tik viena objektyvi išimtis
Pasiūlymas gerokai susiaurina esamas išimtis. Vienintelis scenarijus, kai grynaisiais pinigais būtų leidžiama mokėti daugiau nei 3 000 EUR, yra tada, kai mokėtojas arba gavėjas neturi mokėjimo sąskaitos. Ši išimtis pirmiausia būtų taikoma privatiems asmenims, kurie pagal įstatymą neprivalo turėti banko sąskaitos.
Anksčiau leistas pateisinimas, kad mokėjimo paslaugos nepasiekiamos operacijos vietoje, būtų panaikintas, nes įstatymų leidėjai teigia, kad šiuolaikiniai mobiliosios bankininkystės sprendimai leidžia elektroninius mokėjimus atlikti beveik visur Lietuvoje.
Kodėl įstatymų leidėjai teigia, kad pakeitimas būtinas dabar
Pasiūlymo šalininkai atkreipia dėmesį į pastebimą Lietuvos PVM atotrūkio sumažėjimą, kuris sumažėjo nuo 20,9 proc. 2019 m. iki 13,2 proc. pastaraisiais metais. Vis dėlto Lietuva vis dar pirmauja euro zonoje pagal grynųjų pinigų naudojimą – maždaug 59 proc. visų mokėjimų atliekama grynaisiais.
Lyginamieji duomenys rodo, kad šalys, taikančios griežtesnius grynųjų pinigų limitus, pavyzdžiui, Prancūzija, Italija ir Ispanija, taiko 1 000 EUR ribą, o Belgija ir Portugalija – 3 000 EUR ribą, dažnai turėdamos mažesnes PVM spragas nei Lietuva.
Ką tai reikštų kasdieniams pirkėjams ir pardavėjams
Jei pakeitimas bus priimtas, transporto priemonių ar kitų didelės vertės daiktų pirkimas grynaisiais pinigais faktiškai būtų apribotas iki 3 000 EUR. Bet kokiam sandoriui, viršijančiam šią sumą, reikėtų atlikti banko pavedimą, net jei abi šalys pageidauja grynųjų pinigų.
Tai ypač paveiktų privačių automobilių pardavimą, naudotų prekių rinkas ir tam tikrus paslaugų sektorius, kuriuose mokėjimai grynaisiais pinigais išlieka įprasti.
Pasiūlymas rodo perėjimą prie griežtesnės mokėjimo drausmės
Planuojami pakeitimai rodo aiškią politikos kryptį, kuria siekiama riboti grynųjų pinigų naudojimą ir labiau suderinti Lietuvą su griežtesne ES praktika. Ar pasiūlymas bus priimtas, priklausys nuo parlamento pritarimo, tačiau signalas rinkai jau aiškus. Kaip, jūsų manymu, tai pakeistų kasdienius asmenų ir mažų įmonių sandorius?
