Daugelis Lietuvos vairuotojų savo automobilius naudoja tik trumpoms kelionėms – į parduotuvę, mokyklą ar darbą kitoje miesto pusėje. Nors tai gali atrodyti nekenksminga ir netgi ekonomiška, tokie vairavimo įpročiai gali palaipsniui pakenkti varikliui ir išmetimo sistemai. Vadinamasis „variklio deginimas“ – ilgesnė kelionė esant vidutiniškai didesnėms apsukoms – mechanikų dažnai rekomenduojama kaip prevencinė priemonė. Bet ar tai tikrai veikia ir kada tai prasminga?
Trumpos kelionės mieste lėtai kenkia komponentams, apie kuriuos vairuotojai retai pagalvoja
Idealiu pasauliu automobiliai važiuoja reguliariai ir pakankamai ilgai, kad pasiektų tinkamą darbinę temperatūrą. Realybėje daugelis transporto priemonių dienas praleidžia stovėdamos lauke ir naudojamos tik trumpiems atstumams įveikti. Variklis dažnai nepasiekia pilnos darbinės temperatūros, ypač žiemos sąlygomis Lietuvoje.
Kodėl dažnos trumpos kelionės kelia paslėptą riziką
- Variklio alyva iki galo neįšyla ir negali išgaruoti susikaupusios drėgmės.
- Išmetimo sistemoje kaupiasi kondensatas, kuris spartina koroziją.
- Vandens garai gali susimaišyti su alyvos garais, todėl po alyvos įpylimo dangteliu susidaro šviesiai geltonos spalvos nuosėdos („majonezas“).
- Akumuliatorius nepakankamai įsikrauna labai trumpų kelionių metu.
Šios nuosėdos po alyvos įpylimo dangteliu gali atrodyti nerimą keliančiai, tačiau jei automobilis dažniausiai važiuojamas trumpais atstumais, tai dažnai būna tiesiog niekada neišgaruojančios drėgmės rezultatas. Tačiau jei jis atsiranda nepaisant reguliarių ilgų kelionių, tai gali rodyti rimtą problemą, pavyzdžiui, pažeistą galvutės tarpinę, kurios remontas gali kainuoti tūkstančius eurų.
„Variklio deginimo“ metodas veikia tik tam tikromis sąlygomis
Variklio deginimas nereiškia agresyvaus vairavimo ar variklio spaudimo iki maksimalių apsukų. Tai reiškia kontroliuojamą, ilgesnį važiavimą, kai variklis 15–30 minučių veikia šiek tiek didesnėmis apsukomis nei įprastai. Lietuvoje tai paprastai daroma greitkelyje arba greitkelyje, kur galimas pastovus greitis.
Tikslas paprastas: leisti varikliui ir išmetimo sistemai pasiekti ir palaikyti pakankamai aukštą temperatūrą, kad išgaruotų drėgmė ir sudegtų tam tikros nuosėdos.
Šiuolaikinėms dyzelinėms transporto priemonėms su dyzelino kietųjų dalelių filtru (DPF) šis procesas yra ypač svarbus. DPF sulaiko suodžių daleles įprasto važiavimo metu. Tačiau jam reikalinga aukštesnė išmetamųjų dujų temperatūra, kad regeneruotų ir sudegintų susikaupusius suodžius. Be periodinės regeneracijos filtras gali užsikimšti, dėl to užsidegs įspėjamieji žibintai ir reikės brangiai remontuoti.
Neteisingas „deginimas“ gali sukelti žalą, o ne jos išvengti
Yra svarbių apribojimų. Variklio negalima smarkiai spausti iškart po šalto užvedimo. Alyvai reikia laiko cirkuliuoti ir pasiekti darbinę temperatūrą. Važiavimas didelėmis apsukomis, kai variklis dar šaltas, padidina susidėvėjimą ir gali perkaisti.
Variklio deginimas taip pat neturėtų būti atliekamas stovint vietoje. Lietuvoje reglamentuojamas nereikalingas transporto priemonės palikimas veikti tuščiąja eiga. Pagal KET 129 punktą vairuotojai privalo vengti nereikalingo variklio užvedimo. Be to, ANK 417 str. 1 d. numato už transporto priemonės sustojimą ar stovėjimą pažeidžiant taisykles, o be reikalo laikant įjungtą galima galima sulaukti administracinės atsakomybės už perteklinę emisiją ir triukšmą. Baudos gali siekti iki 100–300 eurų priklausomybės nuo situacijų.
Todėl variklio deginimas visada turi būti atliekamas važiuojant, o ne stovint.
Praktinė nauda priklauso nuo to, kaip automobilis naudojamas
Jei jūsų automobilis vairuojamas retai ir dažniausiai trumpais atstumais, ilgesnė kelionė greitkeliu kartą per kelias savaites gali padėti:
- Sumažinti drėgmę variklio ir išmetimo sistemos viduje.
- Palaikyti DPF regeneraciją dyzeliniuose varikliuose.
- Palaikyti akumuliatoriaus įkrovą, jei važiavimas trunka bent 30 minučių.
- Atkurti sklandų veikimą, jei nedidelės nuosėdos trukdė degimui.
Tačiau ši praktika nepakeičia reguliarios priežiūros. Alyvos keitimas turi atitikti gamintojo nustatytus intervalus. Oro ir kuro filtrus reikia keisti pagal poreikį. Variklio deginimas yra tik prevencinė priemonė, o ne esamų mechaninių gedimų taisymo būdas.
Subalansuoti vairavimo įpročiai yra svarbesni nei kraštutinės priemonės
Mintis, kad viena dinaminė pavara „sutvarkys“ senstantį automobilį, yra perdėta. Vis dėlto reguliarios ilgesnės kelionės kontroliuojamomis apkrovomis gali būti naudingos transporto priemonėms, kurios didžiąją laiko dalį praleidžia miesto eisme. Ypač Lietuvos klimato sąlygomis, kai žiemos šaltos ir dažnai vyrauja drėgmė, laikas nuo laiko leidžiant varikliui visiškai įšilti galima išvengti su drėgme susijusio nusidėvėjimo.
Jei jūsų automobilis dažniausiai važiuoja trumpais atstumais mieste, kada paskutinį kartą jis tinkamai 30 minučių važiavo greitkeliu?
