Mintis, kad jūsų automobilis galėtų pats išjungti variklį be policijos sustabdymo, skamba kaip mokslinė fantastika. Vis dėlto Jungtinėse Valstijose įstatymų leidėjai stumia įstatymą, pagal kurį pasyvios alkoholio aptikimo sistemos būtų privalomos visose naujose transporto priemonėse. Diskusijos nebėra teorinės – jose kalbama apie tai, kiek toli turėtų eiti saugos technologijos ir ar dirbtiniam intelektui turėtų būti leidžiama nuspręsti, ar esate tinkamas vairuoti.
Įstatymas, kuris leistų jūsų automobiliui jus sustabdyti dar prieš jums pajudant
Siūlomas „Sustabdykime vairavimą išgėrus įstatymas“ Jungtinėse Valstijose įpareigotų automobilių gamintojus įdiegti pasyvias vairuotojų stebėjimo sistemas, galinčias aptikti alkoholio poveikį. Skirtingai nuo tradicinių policijos naudojamų alkotesterių, šioms sistemoms vairuotojui nereikėtų pūsti į vamzdelį. Vietoj to, jie veiktų nuolat ir nepastebimai fone.
Kaip naujos kartos sistemos aptiktų sutrikimus
- Jutikliai, analizuojantys orą salone, nustatant alkoholio koncentraciją.
- Kameromis pagrįstos akių sekimo sistemos, stebinčios žvilgsnio modelius ir mirksėjimo dažnį.
- Į vairą integruoti lietimui jautrūs jutikliai, skirti alkoholio kiekiui matuoti per odos kontaktą.
- Dirbtinio intelekto algoritmai, vertinantys elgesio modelius, tokius kaip vairavimo korekcijos ar nukrypimas nuo eismo juostos.
Pagrindinis skirtumas yra tas, kad vairuotojas aktyviai nedalyvautų teste. Sistema automatiškai nuspręstų, ar galima užvesti transporto priemonę, ar variklis turėtų būti išjungtas.
Trumpai tariant, pasiūlymas perkelia alkoholio kontrolę iš kelių eismo taisyklių pažeidimo į transporto priemonėse įdiegtas prevencijos technologijas.
Tai ne Lietuva, bet technologijų tendencija svarbi
Aptarti teisės aktai taikomi Jungtinėms Amerikos Valstijoms, o ne Lietuvai. Tačiau pasauliniai automobilių gamintojai kuria transporto priemones kelioms rinkoms, o saugos technologijos, jas priėmus didelėse ekonomikose, dažnai plinta tarptautiniu mastu.
Lietuvoje alkoholio kiekio ribos ir baudos griežtai reglamentuojamos Kelių eismo taisyklių (KET) ir Administracinių nusižengimų kodekso (ANK). Pagal KET reikalavimus vairuoti apsvaigus yra draudžiama, o ANK 422 straipsnis numato atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam. Priklausomai nuo alkoholio koncentracijos kraujyje, baudos gali apimti baudas, vairuotojo pažymėjimo atėmimą ar net baudžiamąją atsakomybę sunkiais atvejais.
Šiuo metu Lietuvos teisėsauga remiasi policijos alkotesteriais ir patikrinimais kelyje. Nacionaliniai įstatymai nenumato privalomos pasyvios alkoholio aptikimo sistemos transporto priemonėje. Tačiau Europos Sąjunga jau įdiegė pažangias vairuotojų stebėjimo sistemas naujose transporto priemonėse saugumo sumetimais, ir ateityje negalima atmesti tolesnių reguliavimo veiksmų.
Saugumo argumentas, palyginti su privatumo problema
JAV iniciatyvos šalininkai teigia, kad su alkoholiu susijusios avarijos išlieka pagrindine mirtinų eismo įvykių priežastimi. Jei transporto priemonė apskritai galėtų neleisti girtam vairuotojui pajudėti iš vietos, gyvybės galėtų būti išgelbėtos dar prieš kylant pavojui.
Tačiau kritikai kelia keletą susirūpinimą keliančių klausimų:
- Klaidingai teigiami rezultatai, kurie gali išjungti transporto priemonę net ir tada, kai vairuotojas yra teisiškai blaivus.
- Duomenų privatumo problemos, susijusios su biometrine stebėsena ir dirbtinio intelekto analize.
- Techninis patikimumas esant ekstremalioms temperatūroms arba dalijantis transporto priemonėmis.
- Sistemos gedimo, blokuojančio avarinį mobilumą, galimybė.
Vairuotojams svarbiausias klausimas tampa, ar tokios sistemos padidina saugumą neproporcingai apribodamos asmeninės laisvės.
Ką tai galėtų reikšti Lietuvos vairuotojams ilguoju laikotarpiu
Nors dabartinis pasiūlymas taikomas tik Jungtinėms Amerikos Valstijoms, Lietuvos vairuotojai turėtų atkreipti dėmesį į pasaulines automobilių reguliavimo tendencijas. Didelės rinkos dažnai formuoja technologijų standartus visame pasaulyje.
Jei pasyvus alkoholio aptikimas taps įprasta naujų automobilių savybe, Europoje parduodamuose importuotuose modeliuose ilgainiui galėtų būti panašios sistemos kaip standartinė įranga. Tai automatiškai nepakeistų Lietuvos KET ar ANK taisyklių, tačiau pakeistų praktinę vairavimo patirtį.
Lietuvoje pradedantiesiems ir profesionaliems vairuotojams taikoma nulinė tolerancija (0,00 ‰), o patyrusiems vairuotojams taikomos mažesnės ribos. Pagal ANK 422 straipsnį net ir nedidelis alkoholio kiekis gali būti baudų ir vairuotojo pažymėjimo atėmimas. Integruota prevencijos sistema galėtų visiškai pašalinti teisinę riziką, neleisdama užvesti transporto priemonės.
Tačiau tai taip pat galėtų sukelti naujų tipų ginčų: kas nutinka, jei sistema užblokuoja variklį dėl jutiklio klaidingo interpretavimo? Ar gamintojas būtų atsakingas? Ar techninės priežiūros diagnostika patvirtintų priežastį?
Technologijos vystosi sparčiau nei reguliavimas
Ginčai dėl „Vairavimo išgėrus sustabdymo įstatymo“ iliustruoja platesnį kelių eismo saugumo filosofijos pokytį. Užuot bausę už pažeidimus po jų įvykdymo, įstatymų leidėjai vis dažniau nagrinėja prevencinės automatizacijos galimybes. Dirbtinis intelektas tampa vartų sargu tarp vairuotojo ir uždegimo sistemos.
Šiuo metu Lietuvos įstatymai vis dar remiasi tradiciniais KET ir ANK apibrėžtais vykdymo užtikrinimo metodais. Tačiau transporto priemonėms tampant vis labiau sujungtoms ir autonomiškoms, riba tarp teisės aktų laikymosi ir automatizuotos kontrolės gali ir toliau nykti.
Tikroji diskusija nebėra apie tai, ar vairavimas išgėrus yra pavojingas – tai visuotinai pripažįstama. Diskusija vyksta apie tai, ar pats jūsų automobilis turėtų tapti institucija, kuri sprendžia, kada jums leidžiama vairuoti. Ar jaustumėtės saugiau su tokia sistema, ar laikytumėte ją pernelyg didele kontrole?
