Per kelias dienas Vilniaus regione užfiksuoti du skirtingi, bet labai aiškią žinutę siunčiantys įvykiai: viena avarija baigėsi mirtimi, o sostinėje pareigūnai sulaikė stipriai neblaivų vairuotoją. Abu atvejai primena, kad už vairo pakanka vienos klaidos arba vieno sprendimo – ir pasekmės gali būti negrįžtamos.
Tragiškas susidūrimas kelyje Vilnius–Lyda: vairuotojas mirė ligoninėje
Vasario 19 d. apie 19 val. 58 min. Vilniaus r., kelyje Vilnius–Lyda, 23 kilometre, automobilis „Volvo S60“, vairuojamas vyro (gim. 1957 m.), išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su vilkiku „Scania“, kurį vairavo vyras (gim. 1989 m.).
Per eismo įvykį nukentėjo „Volvo S60“ vairuotojas. Jis dėl daugybinių kūno sužalojimų buvo paguldytas į Vilniaus ligoninę, tačiau vasario 22 d. 5 val. 20 min. nuo patirtų sužalojimų mirė.
Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 str. 5 d. – tai straipsnis, taikomas tais atvejais, kai Kelių eismo taisyklių pažeidimas sukelia itin sunkias pasekmes, įskaitant žmogaus mirtį.
Kodėl išvažiavimas į priešpriešinę juostą yra vienas pavojingiausių scenarijų?
Išvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą dažniausiai baigiasi itin sunkiais susidūrimais, ypač kai priešpriešiais važiuoja sunkiasvoris transportas. Smūgio energija didelė, o laiko reakcijai – labai mažai.
„Priešpriešiniai susidūrimai dažniausiai būna patys pavojingiausi, nes susidūrimo jėga tarsi „sudedama“ – net ir palyginti nedideli greičiai gali sukelti kritines traumas“, – teigia eismo saugumo specialistas.
Ekspertai išskiria kelias tipines priežastis, kodėl automobilis atsiduria priešpriešinėje:
- nuovargis ir mikro miegas, ypač vakare ar monotoniškuose kelio ruožuose;
- išsiblaškymas (telefonas, navigacija, pokalbiai);
- neteisingai įvertintas lenkimas arba staigus manevras;
- sveikatos sutrikimai (staigus silpnumas, galvos svaigimas);
- slidi kelio danga, provėžos, netikėtas sukibimo praradimas.
2,64 promilės Vilniuje: neblaivus vairuotojas sulaikytas Geležinio Vilko gatvėje
Vasario 22 d. apie 18 val. 55 min. Vilniuje, Geležinio Vilko g., neblaivus vyras (gim. 1987 m.) vairavo automobilį „VW Golf“. Jam nustatytas 2,64 prom. girtumas.
Dėl šio atvejo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 2811 str. 1 d. Lietuvoje baudžiamoji atsakomybė taikoma tuomet, kai vairuotojo girtumas viršija 1,51 prom.
Kokios pasekmės Lietuvoje gresia vairuojant su tokiu girtumu?
Pagal Lietuvos teisę, vairavimas esant dideliam girtumui vertinamas kaip nusikalstama veika. Priklausomai nuo aplinkybių, gali būti taikomos šios sankcijos:
- bauda arba areštas;
- laisvės atėmimas (tam tikrais atvejais);
- teisės vairuoti atėmimas ilgam laikotarpiui;
- transporto priemonės konfiskavimas (arba jos vertės išieškojimas).
„2,64 promilės rodo labai stiprų apsvaigimą. Tokiu atveju ženkliai suprastėja reakcija, koordinacija, sprendimų priėmimas, o rizika sukelti avariją – išauga kelis kartus“, – sako kelių eismo teisės specialistas.
Du įvykiai – viena pamoka: atsakomybė už vairo sprendimus
Nors viena situacija baigėsi tragiška avarija, o kita – pareigūnų patikrinimu mieste, abi istorijos susijusios su tuo pačiu dalyku: vairuotojo sprendimais ir jų kaina. Priešpriešinė juosta ir alkoholis už vairo yra du dažniausi keliai į nelaimes, kurių pasekmės paliečia ne tik pačius vairuotojus, bet ir kitus eismo dalyvius.
Ikiteisminiai tyrimai abiem atvejais tęsiami – bus aiškinamos tikslios aplinkybės, galimi papildomi veiksniai ir atsakomybės ribos.
Ar esate susidūrę su pavojingu elgesiu keliuose Lietuvoje? Ką, jūsų manymu, reikėtų keisti, kad tokių įvykių būtų mažiau? Pasidalinkite nuomone komentaruose.
