Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys – šie penki miestai pagal įstatymą privalo turėti mažos taršos zonas. Kai kurie jau jas įvedė, kiti dar svarsto. Kas tai reiškia vairuotojams?
Trumpai: priklausomai nuo miesto – įvažiavimo mokesčiai, apribojimai seniems automobiliams arba kol kas niekas konkretaus. Situacija kiekvienoje savivaldybėje skirtinga.
Kaunas: 2 € įvažiavimo mokestis ir ketvirtadaliu mažiau eismo
Kaunas tapo pirmuoju Lietuvos miestu su veikiančia mažos taršos zona. Nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. senamiestyje taikomas 2 eurų įvažiavimo mokestis, į kurį įskaičiuota pirmoji nemokama stovėjimo valanda.
Rezultatai akivaizdūs: savivaldybės duomenimis, transporto srautai, ypač tranzitinis eismas, sumažėjo maždaug 25 proc. Mažiau automobilių – mažiau triukšmo ir taršos senamiesčio gyventojams.
Vilnius: zona yra, bet apribojimų kol kas nėra
Sostinėje mažos taršos zona nuo 2025 m. pradžios oficialiai nustatyta dalyje senamiesčio. Tačiau praktiškai ji veikia kitaip nei Kaune.
Šiuo metu tai teisiškai apibrėžta teritorija, sudaranti galimybes ateityje įgyvendinti papildomas priemones. Eismo reguliavimas vyksta per jau galiojančius mechanizmus: ribotą įvažiavimą į kai kurias gatves, kilpinį eismą, stovėjimo reguliavimą.
Kitaip tariant – zona egzistuoja popieriuje, bet konkretaus mokesčio ar draudimo senesniems automobiliams kol kas nėra.
Panevėžys: draudimas „Euro 3″ automobiliams
Panevėžys pasirinko griežtesnį kelią. Nuo 2025 m. vasario 1 d. miesto centre ribojamas „Euro 3″ taršos standarto neatitinkančių automobilių eismas. Už pažeidimus taikoma administracinė atsakomybė.
Praktiškai tai reiškia: jei jūsų automobilis pagamintas iki maždaug 2000–2005 m. (priklausomai nuo modelio), į Panevėžio centrą įvažiuoti nebegalite.
Šiauliai ir Klaipėda: dar svarstoma
Šiauliai yra parengę mažos taršos zonos planą, tačiau įgyvendinimo sprendimai dar svarstomi.
Klaipėdos darnaus judumo plane numatytos net dvi mažos taršos zonos, bet jų įtvirtinimo klausimai kol kas nėra galutinai išspręsti.
Abu miestai turi įstatyminę prievolę, tačiau konkrečių apribojimų vairuotojams dar netaiko.
Ką sako valdžia: „Tai ne draudimai, o erdvės susigrąžinimas”
Susisiekimo viceministrė Akvilė Danielė pabrėžia, kad mažos taršos zonų tikslas nėra įvesti draudimus.
„Jų esmė – susigrąžinti miestų erdves žmonėms. Kiekvienas nori gyventi aplinkoje, kur mažiau triukšmo ir taršos, kur vaikai gali saugiai žaisti, o gatvės skirtos ne tik automobiliams”, – sako viceministrė.
Transporto inovacijų asociacijos atstovas Martynas Norbutas priduria: „Net jei pradžioje ne visi gali suprasti, kam to reikia, patirtis rodo, kad efektyviai veikiančios zonos per keletą metų pakeičia gyventojų kasdienybę.”
Ką tai reiškia vairuotojams praktiškai
Priklausomai nuo to, kur gyvenate ar kur vykstate:
Kaunas: Jei važiuojate į senamiestį, mokėsite 2 €. Tačiau tai apima ir pirmą stovėjimo valandą – skaičiuokite, ar jums apsimoka.
Vilnius: Kol kas nieko konkretaus keisti nereikia. Tačiau zona jau apibrėžta – apribojimai gali atsirasti bet kada.
Panevėžys: Jei turite senesnį nei „Euro 3″ automobilį, į centrą patekti negalite. Gresia bauda.
Šiauliai ir Klaipėda: Stebėkite naujienas – zonos bus, klausimas tik kada ir kokios.
Ar verta keisti automobilį dėl taršos zonų?
Tai priklauso nuo jūsų situacijos. Jei retai lankotės miestų centruose – tikriausiai ne. Jei kasdien važiuojate į Kauno ar Panevėžio centrą su senu automobiliu – skaičiuokite.
Kauno modelis (2 € mokestis) rodo, kad tiksliau būtų kalbėti apie papildomą mokestį, o ne draudimą. Panevėžio modelis („Euro 3″ draudimas) jau yra griežtesnis ir tiesiogiai veikia senesnių automobilių savininkus.
Vienas dalykas aiškus: mažos taršos zonos Lietuvoje – ne ateities planai, o dabartinė realybė. Belieka stebėti, kiek greitai ir griežtai jos bus plečiamos.
