Per vieną mėnesį dyzelino kaina Lietuvoje išaugo beveik 29 centais už litrą – tuo metu kai Slovėnijoje ar Slovakijoje tuo pačiu laikotarpiu kaina pakilo vos 2 centais. Skirtumas toks didelis, kad Seime pirmadienį (kovo 16 d.) rengiama speciali konferencija, kurioje dalyvaus energetikos viceministras, Konkurencijos taryba ir degalų rinkos atstovai.
Skaičiai, kurie kelia klausimų
Remiantis Europos Komisijos statistiniais duomenimis, nuo vasario 9 d. iki kovo 9 d. Lietuvoje dyzelino litro kaina šoktelėjo maždaug 29 centais. Tai gerokai viršija ES vidurkį. Kas yra stovėjęs degalinėje ir žiūrėjęs, kaip skaitliukas suka vis greičiau – tas supranta, kiek tokia kainų dinamika kerta per kasdienį biudžetą.
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Simonas Gentvilas tiesiai klausia: ar kovo pradžioje mažmenininkai nepasinaudojo situacija naftos rinkoje ir nesumanipuliavo kainomis?
Kas paskatino degalų kainų šuolį
Fone – padidėjusios didmeninės naftos kainos pasaulyje, kurias iš dalies lėmė nestabilumas Irane. Tačiau esminis klausimas ne tai, ar kainos turėjo kilti, o ar jos Lietuvoje kilo proporcingai. Jei kitose ES valstybėse tas pats didmeninės kainos pokytis atsiliepė vos keliais centais, o Lietuvoje – beveik trisdešimčia, kažkur grandinėje susidaro neproporcinga marža.
Būtent tai ir ketina aiškintis Seimo konferencijos dalyviai – tarp jų energetikos viceministras Gabrielius Gorbačevskis, Lietuvos energetikos agentūros direktorė Agnė Bagočiūtė ir Konkurencijos tarybos pirmininkė Jolanta Ivanauskienė.
Mažmeninė rinka po didinamuoju stiklu
Konferencijoje dalyvaus ir degalų rinkos atstovai: Lietuviškų degalinių sąjungos, Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos ir Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovai. Tai retas atvejis, kai viename kambaryje susitinka tiek reguliuotojai, tiek patys rinkos dalyviai.
Lietuvos degalų rinka – palyginti nedidelė ir koncentruota. Tai reiškia, kad didmeninės kainos svyravimai gali atsispindėti mažmeninėse kainose greičiau ir stipriau nei didesnėse, labiau konkurencingose rinkose. Tačiau ar tai paaiškina trisdešimties centų skirtumą nuo ES vidurkio – klausimas, į kurį institucijos turėtų pateikti konkrečius atsakymus.
Ką tai reiškia vairuotojams
Vairuotojui, kuris per mėnesį įpila 100–150 litrų dyzelino, 29 centų padidėjimas reiškia papildomus 29–44 eurus per mėnesį.
Šiandien vidutinė dyzelino kaina Lietuvos degalinėse siekia 1,94 €/l – tai net 20,51 % daugiau nei prieš mėnesį. Palyginimui, 95 markės benzinas kainuoja 1,61 €/l (pokytis +10,62 %), o 98 markės – 1,66 €/l (+9,94 %). Skirtumas akivaizdus: dyzelino kaina per mėnesį augo dvigubai sparčiau nei benzino, o tai labiausiai kerta tiems, kurie kasdien naudoja dyzelinius automobilius – tiek privatiems vairuotojams, tiek transporto verslo atstovams.
Per metus tai gali virsti keliomis šimtais eurų. Transporto įmonėms, kurių automobilių parkai degalų suvartoja dešimtis kartų daugiau, poveikis dar juntamesnis.
Pirmadienio konferencija parodys, ar Seimas ir institucijos turi realių svertų degalų kainoms reguliuoti, ar tai liks tik viešas klausimų uždavimas. Tačiau pats faktas, kad kainų skirtumas tarp Lietuvos ir kitų ES šalių užfiksuotas ir paviešintas, jau verčia rinkos dalyvius aiškintis – ir tai yra daugiau, nei vairuotojai turėjo iki šiol.
