Dyzelino kaina Lietuvoje kovo pradžioje šoktelėjo aukštyn, nors pasaulinės naftos kainos to nepaaiškina. Seimo narys Simonas Gentvilas pirmadienį Seime surengė diskusiją ir viešai įvardijo priežastį: vienintelė Baltijos šalyse veikianti naftos perdirbimo gamykla „Orlen Lietuva” žaliavinę naftą perka pigiai, bet degalus didmeninėje rinkoje parduoda brangiai.
32 centai už litrą – skirtumas, kurio niekas nepaaiškina
Pasak S. Gentvilo, nuo kovo pradžios „Orlen Lietuva” parduodamo dyzelino didmeninė kaina buvo 32 ct/l didesnė, nei būtų galima tikėtis pagal žaliavos kainą. Gamykla tiekiamą naftą įsigijo dar iki karinių veiksmų Irane, kai kainos buvo žymiai žemesnės.
Kas yra stovėjęs degalinėje ir žiūrėjęs, kaip skaitliukas suka vis greičiau – tas supranta, kodėl šis klausimas kelia pyktį. 32 centai už litrą – tai beveik 16 eurų skirtumas pripilant 50 litrų baką.
Mažmeninė rinka veikia, didmeninė – ne
Liberalų sąjūdžio frakcijos narys atkreipė dėmesį į esminę problemą: mažmeninėje kuro rinkoje konkurencija egzistuoja – tai patvirtino ir Konkurencijos taryba. Degalinių tinklai tarpusavyje konkuruoja dėl kainų. Tačiau didmeninėje rinkoje „Orlen Lietuva” yra dominuojantis žaidėjas.
Mažeikių gamykla – vienintelis naftos perdirbėjas visose trijose Baltijos šalyse. Tai reiškia, kad degalų mažmenininkai turi ribotas alternatyvas perkant kurą. Jei gamykla nustato aukštą didmeninę kainą, mažmenininkai ją tiesiog perkelia galutiniam vartotojui – nepriklausomai nuo to, kaip aršiai konkuruoja tarpusavyje.
Vyriausybės svertai ir Energetikos ministerijos pozicija
S. Gentvilas ragino Vyriausybę pasitelkti derybinius svertus, kad „Orlen Lietuva” į Lietuvos rinką patiektų pigesnio kuro. Tiesa, kokie konkretūs svertai turimi omenyje, Seimo narys detaliau neįvardijo.
Energetikos ministerija diskusijoje pripažino neturinti duomenų, kokia kaina „Orlen Lietuva” įsigijo didmeninės naftos ir kokiu momentu ta kaina nustatoma – užsakymo, krovimo ar pristatymo metu. Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Emilis Cicėnas situaciją komentavo trumpai: naftos pardavimo sandoriai gali būti sudaromi ir jūroje, tai yra komercinė veikla.
Kitaip tariant, tikslios gamyklos maržos niekas iš valstybės pusės šiandien neseka.
Akcizų mažinimas – ne išeitis
Kalbant apie galimus politinius sprendimus, S. Gentvilas aiškiai atmetė vieną populiarų siūlymą – mažinti degalų akcizus. Pasak jo, tai būtų trumparegiškas žingsnis ir „nulinės sumos žaidimas”, nes sumažėjusį akcizą galimai kompensuotų padidėjusi gamyklos marža.
Vietoj to liberalas siūlė žvelgti ilgalaike perspektyva: sekti DPD, ESO ir „Telia” pavyzdžiu ir pereiti prie elektrinių arba biometanu varomų transporto priemonių. Tai sumažintų priklausomybę nuo vieno kuro tiekėjo.
Ką tai reiškia Lietuvos vairuotojams
Situacija iš esmės nesudėtinga. Lietuvoje veikia viena gamykla, kuri gamina didžiąją dalį šalyje parduodamo dyzelino. Kol ši struktūra nesikeičia, degalų kainos prie kolonėlės tiesiogiai priklauso nuo to, kokią didmeninę kainą nustato „Orlen Lietuva”.
Pagal Konkurencijos tarybos anksčiau skelbtas ataskaitas, Lietuvos degalų rinka pasižymi aukšta koncentracija didmeninėje grandyje – tai žinoma jau ne pirmus metus. Seimo diskusija šią problemą iškėlė viešai, bet ar Vyriausybė imsis konkrečių veiksmų, kol kas neaišku. Tuo tarpu vairuotojai mato tik vieną skaičių – kainą prie degalinės, kuri šį kovą yra aukštesnė nei daugelis tikėjosi.
