Savanorių ugniagesys Vokietijoje, tarnavęs 34 metus, atsistatydino dėl 369 eurų baudos už greičio viršijimą skubaus iškvietimo metu. Istorija iš Saksonijos žemės Tauchos miestelio sukėlė tarptautinę diskusiją: ar operatyvinių tarnybų vairuotojai tikrai gali viršyti greitį, ir kur yra ta riba? Atsakymas priklauso nuo šalies – ir Lietuvoje taisyklės turi savų niuansų.
Kas nutiko Vokietijoje
2025 m. gegužę ugniagesys skubėjo į pranešimą apie gaisrą. Jis vairavo tarnybinę kopėčių mašiną su tinkamai įjungtais mėlynais ir raudonais švyturėliais bei sirena. Tačiau 30 km/h zonoje stacionarus greičio matuoklis jį užfiksavo važiuojantį 69 km/h – viršijimas beveik 40 km/h.
Po mėnesio ugniagesys gavo laišką: 369 eurų bauda, 2 baudos taškai pažymėjime ir 1 mėnesio vairavimo teisės atėmimas. Pasiūlytą taikos susitarimą jis atmetė, nes tai, jo žodžiais, reikštų kaltės pripažinimą. Galiausiai po 34 metų tarnybos jis nusprendė palikti ugniagesių gretas.
Atviroje laiške jis parašė, kad nepriimtina asmeniškai nukentėti dėl tarnybinio pasiaukojimo – jis tikėjosi savivaldybės apsaugos, ne baudos. Kartu atsistatydino ir ugniagesių komandantas, nurodęs prarasto pasitikėjimo priežastį. Tauchos meras atsiprašė, tačiau baudos neatšaukė. Byla nagrinėjama teisme.
Kaip veikia specialiosios teisės Vokietijoje
Vokietijos kelių eismo kodekso (StVO) 35 straipsnis suteikia operatyvinėms tarnyboms vadinamąsias „Sonderrechte” – specialiąsias teises, leidžiančias nukrypti nuo bendrųjų eismo taisyklių. Tačiau to paties straipsnio 8 dalis aiškiai nurodo: net naudojantis šiomis teisėmis, vairuotojas privalo tinkamai atsižvelgti į visuomenės saugumą.
Praktiškai tai reiškia, kad specialiosios teisės nėra absoliučios. Ugniagesio atveju teismas turės vertinti, ar greičio viršijimas buvo proporcingas ir būtinas konkrečioje situacijoje – 30 km/h zona rodo, kad tai buvo gyvenamasis rajonas, kur rizika pėstiesiems ypač didelė.
Lietuvos taisyklės: plačios teisės, bet su keturiomis sąlygomis
Lietuvos Kelių eismo taisyklių (KET) XXIV skyrius (186 p.) taip pat numato išimtis operatyvinėms tarnyboms. Specialiųjų transporto priemonių vairuotojai gali nepaisyti daugelio KET reikalavimų – tarp jų ir greičio apribojimų – bet tik kai vienu metu įvykdytos visos keturios sąlygos:
- Transporto priemonė registruota kaip specialioji – turinti leidimą naudoti mėlynus ir raudonus švyturėlius bei specialiuosius garso signalus
- Įjungti švyturėliai ir sirena – vien švyturėliai be garso signalo nesuteikia teisės nepaisyti taisyklių
- Vykdomas skubus uždavinys – gelbėjama žmogaus gyvybė, sveikata ar turtas, užtikrinama viešoji tvarka
- Nepakenkiama eismo saugumui – vairuotojas privalo įsitikinti, kad jam duodamas kelias ir nesukuriamas pavojus kitiems eismo dalyviams
Svarbi detalė: jei bent viena sąlyga netenkinama – pavyzdžiui, vairuotojas važiuoja be sirenos arba grįžta iš iškvietimo, o ne skuba į jį – specialiosios teisės nebegalioja. Baudos skiriamos kaip ir bet kuriam kitam vairuotojui pagal ANK 416 straipsnį.
Baudos Lietuvoje: nuo įspėjimo iki teisių atėmimo
Kai specialiosios teisės nebegalioja, baudų skalė tokia pati kaip eiliniam vairuotojui. Pagal ANK 416 straipsnį: viršijimas iki 10 km/h – įspėjimas, 11–20 km/h – bauda 12–30 eurų, 21–30 km/h – 30–90 eurų, 31–40 km/h – 120–170 eurų, 41–50 km/h – 170–230 eurų. Viršijus greitį daugiau nei 50 km/h – bauda nuo 450 iki 550 eurų ir teisių atėmimas nuo 1 iki 6 mėnesių.
Vokietijos ugniagesio atvejis pagal lietuvišką skalę atitiktų 31–40 km/h viršijimo kategoriją – baudą 120–170 eurų. Tačiau Vokietijoje baudų sistema griežtesnė, todėl ten suma siekė 369 eurus.
Automatiniai matuokliai – problema visoms šalims
Praktinė problema, su kuria susiduria operatyvinės tarnybos visose šalyse, – automatiniai greičio matuokliai. Tiek „trikojai”, tiek vidutinio greičio ruožai fiksuoja visas transporto priemones be išimties, įskaitant greitąją pagalbą ir ugniagesių mašinas. Tai reiškia, kad operatyvinės tarnybos reguliariai gauna automatinius baudos pranešimus ir turi juos ginčyti, pateikdamos įrodymus, kad pažeidimo metu buvo vykdomas skubus iškvietimas su visais įjungtais signalais.
Ne vienas greitosios pagalbos vairuotojas Lietuvoje yra susidūręs su tokia situacija – bauda ateina automatiškai, o įrodymas, kad tuo metu buvo vykdomas skubus iškvietimas, reikalauja laiko ir dokumentų.
Olandų modelis: konkretūs greičio limitai
Olandijoje sistema kitokia – ten nustatytos konkrečios greičio ribos specialiosioms tarnyboms. Pagalbos tarnybų vairuotojai su įjungtais švyturėliais ir sirena gali viršyti leistiną greitį ne daugiau kaip 40 km/h. Sunkesnės ugniagesių mašinos (virš 5 000 kg) – tik 20 km/h virš limito. Specialūs policijos greitojo reagavimo automobiliai su specialiu apmokymu – iki 250 km/h.
Toks modelis turi privalumą: vairuotojas tiksliai žino savo ribą, o automatinis matuoklis gali būti suprogramuotas tos ribos nepaisyti. Lietuvoje ir Vokietijoje konkretus limitas nenustatytas – ir tai palieka erdvę interpretacijoms bei teisminiams ginčams, kaip Tauchos ugniagesio atveju.
