Esate iš dešinės pusės — bet privalote praleisti visus. Tai viena dažniausiai nesuprantamų situacijų Lietuvos keliuose. Kelių eismo taisyklės numato bent penkias konkrečias situacijas, kai pirmenybė automatiškai nepriklauso jums — net jei nėra jokio matomo ženklo. Bauda pagal ANK 417 str. 3 d. — nuo 60 iki 90 eurų, o pakartotiniais atvejais galimas teisių atėmimas iki 3 mėnesių.
Eismo hierarchija: kodėl dešinės rankos taisyklė yra paskutinė
Prieš kalbant apie konkrečias situacijas, verta suprasti KET hierarchiją. Aukščiausią galią turi reguliuotojo nurodymai. Po jų — šviesoforai. Kai šviesoforai neveikia arba jų nėra — vadovaujamasi kelio ženklais. Ir tik kai nėra nei šviesoforų, nei ženklų — taikoma dešinės rankos taisyklė pagal KET 115 p.
Kodėl ženklai kartais stovi šalia veikiančių šviesoforų? Todėl, kad šviesoforai gali sugesti. Daugelyje Lietuvos miestų naktį jie tiesiog išjungiami arba mirksi geltonai — tada vairuotojai privalo vadovautis ženklais, o ne prielaida apie lygiavertę sankryžą.
1. Išvažiuojant iš gyvenamosios zonos
Pagal KET 3.14 p. kelias, pažymėtas ženklu „Gyvenamosios zonos pabaiga”, yra šalutinis kito kelio atžvilgiu. Vairuotojas, išvažiuojantis iš gyvenamosios zonos, privalo duoti kelią pagrindiniu keliu artėjančioms transporto priemonėms (KET 154 p.). Ženklas „Gyvenamosios zonos pabaiga” veikia kaip nematomas „Duoti kelią” ženklas — net jei šalia nėra jokio papildomo pirmenybės ženklo.
2. Išvažiuojant iš daugiabučio kiemo
Pagal KET 178 p. gyvenamųjų zonų taisyklės taikomos ir daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose. Tai viena dažniausių klaidų Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos vairuotojų: žmogus išvažiuoja iš kiemo ir mano, kad turi pirmenybę iš dešinės. Iš tiesų jis yra įsijungiantis į eismą ir privalo praleisti visus.
3. Įvažiuojant į kelią iš šalia jo esančios teritorijos
KET 102 p. nustato: vairuotojas, įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms — dviračiams ir kitoms. Tai galioja išvažiuojant iš degalinės, prekybos centro aikštelės, privačios valdos, garažo. Net jei ta teritorija turi asfaltą ir atrodo kaip kelias — KET prasme tai vis tiek ne kelias.
Simetrija veikia ir atvirkščiai: pagal KET 103 p., išvažiuodamas iš kelio į šalia jo esančią teritoriją, vairuotojas taip pat privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms. Tai reiškia, kad sukdamas į dešinę į degalinę ar aikštelę — privalote praleisti einančius pėsčiuosius ir važiuojančius dviratininkus, net jei jokio kelio ženklo nėra.
Pagal KET 27 p. abu šiuos manevrų atvejus — įvažiuojant ir išvažiuojant — taip pat galioja pareiga praleisti pėsčiuosius, kertančius judėjimo kryptį. Dviratininkas ar paspirtukininkas čia yra gerokai labiau pažeidžiamas nei automobilis — ir šios taisyklės ignoravimas yra vienas pavojingiausių.
4. Iš žvyrkelio į asfaltuotą kelią
Mažiau žinoma nuostata: pagal KET 3.14 p. kelias su kietąja danga (betono, asfalto danga, grindinys) yra pagrindinis kelio su biriąja danga (skaldos, žvyro danga) atžvilgiu. Jei išvažiuojate iš žvyrkelio į asfaltuotą kelią — privalote duoti kelią, net jei esate iš dešinės ir nėra jokio ženklo.
Svarbi detalė žiemą: jeigu negalite nustatyti, kokia kelio danga (kelias apsnigtas), o pirmumo ženklų nėra — privalote elgtis taip, lyg važiuotumėte šalutiniu keliu (KET 159 p.). Abejotinas kelio tipas — važiuokite kaip iš šalutinio.
5. Prie autobusų stotelės miesto teritorijoje
Tai situacija, kurios daugelis vairuotojų nežino. Pagal KET 114.1 p. miesto teritorijoje vairuotojas, važiuojantis greta autobusų stotelės, privalo duoti kelią iš stotelės važiuojančiam autobusui, įsijungiančiam į eismą. Dešinės rankos taisyklė čia neveikia — autobusas turi pirmenybę nepriklausomai nuo to, iš kurios pusės artėjate.
Bet ar to pakanka? Praktika rodo, kad ši taisyklė vairuotojams žinoma prasčiausiai iš visų penkių. Autobuso vairuotojai dažnai signalizuoja posūkio žibintais — tai informavimas, ne prašymas. Pagal KET pirmenybė jiems priklauso automatiškai.
Baudos ir teisių atėmimas
Už pirmenybės nesuteikimą įvažiuojant į kelią ar persirikiuojant pagal ANK 417 str. 3 d. gresia bauda nuo 60 iki 90 eurų. Pagal tą patį straipsnio 8 dalį, gali būti skiriamas teisės vairuoti atėmimas nuo 1 iki 3 mėnesių.
Už važiavimo tvarkos pažeidimą gyvenamosiose zonose ir kiemuose pagal ANK 417 str. 2 d. — bauda nuo 30 iki 90 eurų. Jei dėl pirmenybės nesuteikimo įvyktų eismo įvykis — atsakomybė ir draudimo pasekmės gali kur kas viršyti baudą.
Nuo 2022 m. sausio 1 d. draudžiama stovėti gatvės ir įvažiavimo į kiemą ar teritoriją sankirtoje ir arčiau kaip 5 metrų nuo jos — stovintis automobilis gali blokuoti matomumą pačioje pavojingiausioje vietoje. Bauda — nuo 30 iki 90 eurų pagal ANK 417 str. 2 d., automobilis gali būti nutemptas.
Kur tai nutinka kasdien
Šios situacijos nėra teorinės. Išvažiuojant iš daugiabučio kiemo į gatvę, iš „Maximos” ar „Lidl” aikštelės, iš degalinės teritorijos, iš biuro privažiavimo, iš garažų komplekso — kiekvieną kartą galioja KET 102 p. Kaimo vietovėse — pereinant iš žvyrkelio į asfaltuotą kelią.
Dešinės rankos taisyklė galioja tik lygiareikšmių kelių sankryžose (KET 155 p.). Jei išvažiuojate iš kiemo, zonos, aikštelės ar teritorijos — pirmenybės iš dešinės neturite. Žinoti šias penkias situacijas automatiškai — tai skirtumas tarp baudos protokolo ir saugaus manevro.
