Vokiečių automobilių asociacija ADAC perspėja: Europos automagistralėse vėl išpopuliarėjo sukčiavimo schema, žinoma kaip „triukas su veidrodėliu”. Ypač aktyviai ji naudojama Italijos greitkeliuose. Schemos esmė – sukčiai imituoja eismo įvykį lenkimo metu ir reikalauja 200–300 eurų „kompensacijos” vietoje. Apgavystė paremta staigmena, emocijomis ir laiko spaudimu. Lietuvos vairuotojams, vasarą kelaujiantiems automobiliu per Italiją, Prancūziją ar Ispaniją, šią schemą verta žinoti iš anksto.
Kaip veikia „triukas su veidrodėliu”
Sukčiai paprastai veikia poromis ir pasirenka vietas šalia poilsio aikštelių, degalinių ar kelio serviso zonų – ten, kur lengva sustoti. Schema vyksta keliais etapais.
Pirma. Sukčių automobilis važiuoja lėtai dešiniąja juosta, provokuodamas jus lenkti. Kai lenktiate, išgirstate bildesį – tarsi kažkas stuktelėtų į jūsų automobilį. Iš tiesų sukčius tiesiog meta akmenėlį į savo automobilio kėbulą arba į kelią.
Antra. Iš karto po to „nulenktas” automobilis jus pasiveja. Keleivis (arba vairuotojas) rodo ženklus sustoti ir baksnoja į veidrodėlį. Visai „atsitiktinai” netoliese yra poilsio aikštelė.
Trečia. Sustojus, vienas sukčius eina prie jūsų automobilio iš keleivio pusės – tarsi tikrintų jūsų veidrodėlį. Iš tiesų jis tuo metu kreida ar kitu įrankiu pabrėžia arba sukuria „žalos” pėdsakus ant jūsų veidrodėlio. Kitas sukčius rodo savo jau iš anksto sudaužytą veidrodėlį ir reikalauja kompensacijos – paprastai 200 eurų grynaisiais. Jei atsisakote – grasina iškviesti policiją.
Visa schema paremta tuo, kad vairuotojas susieja tą girdėtą bildesį su „pažeistais” veidrodėliais, pradeda emociškai reaguoti ir sumoka vietoje, norėdamas išvengti problemos.
Kodėl ši schema vėl populiari
Pasak Vokietijos portalo „t-online.de”, „triukas su veidrodėliu” šiuo metu ypač paplitęs Italijos automagistralėse. Tačiau panašūs atvejai fiksuojami ir Ispanijoje, Prancūzijoje bei Pietų Vokietijoje – visur, kur vasarą padaugėja turistų srauto.
Schema veikia būtent todėl, kad taikosi į užsienio vairuotojus: kalbos barjeras, nežinomi vietiniai įstatymai, noras greitai išspręsti problemą ir važiuoti toliau – visa tai sukuria idealias sąlygas sukčiams.
Kaip apsisaugoti: penki veiksmai
ADAC ir Vokietijos kelių policija rekomenduoja laikytis kelių paprastų taisyklių.
Nesustokite. Jei lenkimo metu girdėjote bildesį, bet nematėte jokio kontakto – tiesiog važiuokite toliau. Jei tikrai būtų buvęs susidūrimas, jį pajustumėte ne tik kaip garsą.
Jei sustojote – neišlipkite iš automobilio iš keleivio pusės. Būtent ten sukčius kuria „įrodymus” ant jūsų veidrodėlio. Likite automobilyje, užsirakinę duris.
Jei reikalauja pinigų – skambinkite policijai patys. Sukčiai bijo policijos labiau nei jūs. Pasiūlymas „išspręsti be policijos” – klasikinis apgavystės požymis.
Patikrinkite „žalos pėdsakus” drėgnu skuduru. Kreidos ar markerio žymės nusivalo per sekundę. Tikras veidrodėlio pažeidimas – ne.
Filmuokite viską. Telefonas šiuo atveju – jūsų geriausias draugas. Vaizdo registratorius taip pat padeda: jei turite „dashcam” įrašą lenkimo momento, galite greitai patikrinti, ar kontaktas iš tiesų buvo.
Vaizdo registratorius: ar jis apsaugo nuo sukčių
Vaizdo registratoriai – viena efektyviausių apsaugos priemonių nuo tokių schemų. Jei lenkimo momentas užfiksuotas, galima tiesiog atsukti įrašą ir parodyti, kad kontakto nebuvo. Sukčiai, pamatę „dashcam” ant priekinio stiklo, dažnai tiesiog pasitraukia – jiems nereikia dokumentuotų įrodymų prieš save.
Tačiau svarbu žinoti: kai kuriose ES šalyse vaizdo registratorių naudojimas turi teisinių niuansų. Vokietijoje „dashcam” įrašai gali būti naudojami kaip įrodymai teisme, bet jų naudojimas reguliariam filmavimui kelia privatumo klausimų. Italijoje ir Prancūzijoje situacija panaši – filmavimas galimas, bet viešinti įrašus su kitų asmenų veidais galima tik su apribojimais.
Ar ši schema pasitaiko Lietuvoje
Lietuvoje klasikinis „triukas su veidrodėliu” nėra plačiai paplitęs – tai labiau pietų ir vakarų Europos automagistralių problema. Tačiau panašios manipuliacijos schemos – inscenizuoti eismo įvykiai, reikalaujant kompensacijos vietoje – pasitaiko ir mūsų regione, ypač pasienyje su Lenkija ir Kaliningradu.
Bendras principas galioja visur: jei po „eismo įvykio” kažkas reikalauja pinigų grynaisiais ir siūlo „nesikviesti policijos” – tai beveik garantuotai apgavystė. Tikroje avarijoje niekas neatsisakytų oficialaus protokolo.
Kas bent kartą keliavo automobiliu per Europą, žino tą jausmą, kai nepažįstamas žmogus prašo sustoti ir kažką rodo. Instinktas sako: sustok, pažiūrėk, būk mandagus. Bet kartais geriausias mandagumas – tiesiog važiuoti toliau.
