Šiandien Europos transporto saugos taryba (ETSC) paskelbė naują dviračių saugos ataskaitą su 2024 m. duomenimis. Pagrindinė išvada yra nepatogi: dviratininkų žūtys ES keliuose per dešimt metų sumažėjo tik 8 procentais — keturis kartus lėčiau nei automobilių vairuotojų. Ataskaita vadinama lūžiniu dokumentu, kuris reikalauja skubaus politinio atsako.
Skaičiai, kurie kalba patys už save
2024 m. ES keliuose žuvo 1 926 dviratininkai. Nuo 2014 iki 2024 m. dviratininkų žūčių sumažėjo vos 8 procentais — vidutiniškai 0,5 procento per metus. Tuo pačiu laikotarpiu motorinių transporto priemonių vairuotojų žūčių mažėjo keturis kartus greičiau — 2 procentais per metus.
Kontekstas dar labiau nerimą keliantis: ES iki 2030 m. siekia perpus sumažinti žūčių skaičių keliuose. Dviratininkams tai reikštų kasmetinį 6,5 procento mažinimą — tryliką kartų spartesnį nei dabartinis tempas. 33 803 dviratininkai buvo sunkiai sužeisti ES21 šalyse 2024 m. Policijos duomenimis registruojami sužeistieji — tik mažiau nei 10 procentų tikrojo skaičiaus kai kuriose šalyse.
Kas žūsta ir kodėl
ETSC duomenimis, 65 procentai visų dviratininkų žūčių ES — susidūrimo su motorine transporto priemone pasekmė. Lengvieji automobiliai atsakingi už 44 procentus, sunkiasvoriai vilkikai — 9, furgonetės — 7 procentus.
28 procentai dviratininkų žūčių — be kitos transporto priemonės: kritimas, susidūrimas su bortu ar stacionariu objektu. Tai ypač aktualu vyresnio amžiaus dviratininkams — pusė visų žuvusiųjų ES dviratininkų yra vyresni nei 65 metų. Vyrai sudaro 80 procentų žuvusiųjų.
Elektrinis dviratis keičia statistiką: šalyse, kurios skiria dviračių tipus, fiksuojamas augantis e-dviračių naudotojų žūčių skaičius — net kai įprastų dviračių žūtys mažėja. Vyresnio amžiaus vairuotojai ir didesnis greitis čia sudaro pavojingą derinį.
Kur slypi sprendimas — ir ką sako ETSC
ETSC analizė rodo aiškią priežastinę grandinę: kuo didesnis automobilio greitis, tuo mažesnė tikimybė, kad dviratininkas išgyvens susidūrimą. Rizika žūti dviratininkui, kurį automobilis kliudo važiuodamas 50 km/h, yra daug kartų didesnė nei esant 30 km/h.
Ataskaitos autorė Jenny Carson sakė: valdžios institucijos aktyviai skatina žmones persėsti ant dviračių — dėl klimato, sveikatos, miestų. Tačiau infrastruktūros ir greičio ribų klausimuose veiksmai vėluoja. Tai, anot ETSC, yra esminis transporto politikos prieštaravimas.
Pagrindinės ETSC rekomendacijos: 30 km/h greičio ribos miestų gatvėse, kur dviratininkai ir automobiliai dalinasi erdve; atskiros dviračių infrastruktūros plėtra; automatinių avarinio stabdymo sistemų su dviratininkų aptikimo funkcija diegimas; privalomas ligoninių duomenų apie sužeistus dviratininkus rinkimas.
Lietuva šiame kontekste
Lietuvos situacija yra dviprasmiška. TKA duomenimis, 2024 m. Lietuvos keliuose žuvo 155 žmonės. Žuvusiųjų skaičius vienam milijonui gyventojų — apie 52–55, vienas aukščiausių ES, kai ES vidurkis siekia apie 46. Teigiama tendencija: Lietuvos keliuose dviratininkų žūtys per pastarąjį dešimtmetį iš tiesų mažėjo — 2022 m. žuvo tik 5 dviratininkai, ir nė vienas iš jų nedėvėjo liemenės ar naudojo žibintų.
ETSC rekomenduojamas 30 km/h greičio limitas miestų gatvėse Lietuvoje kol kas nėra plataus masto politika — toks ribojimas galioja tik specifinėse zonose. Dviračių infrastruktūra miestuose auga, tačiau netolygiai. Šiandieninė ETSC ataskaita — naujas argumentas diskusijai apie tai, kiek greitai šie pokyčiai turi įvykti.
