„P padėtis — ir automobilis stovi. Ko dar reikia?” Tiksliai taip galvoja dauguma automato vairuotojų. Kojos nuo pedalų, svirtis P padėtyje, išlipama. Mechanikas, žiūrėdamas į tai, tyliai skaičiuoja, kiek laiko liko iki remonto. P padėtis blokuoja ratus — bet tai nėra rankinis stabdys, ir šis skirtumas gali kainuoti kelis tūkstančius eurų.
Ką iš tikrųjų daro P padėtis
Perjungiant svirtį į P padėtį, pavarų dėžės viduje įsijungia vadinamasis parkavimo štiftas — metalinis kaiščių mechanizmas, kuris užblokuoja pavarų dėžės išėjimo veleną. Tai sustabdo ratus. Sistema veikia — bet su svarbia išlyga.
Parkavimo štiftas yra nedidelė metalinė detalė. Ji sukurta stabdyti automobilį ant lygios dangos ir apsaugoti nuo netyčinio automobilio pajudėjimo. Ji nesukurta atlaikyti viso automobilio svorio nuokalnėje ilgą laiką. Kai pastatote automatą ant nuokalnės, perjungiate į P ir paleidžiate stabdžių pedalą — automobilis šiek tiek paslenka, kol svorio centras atsiremia į štiftą. Nuo tada visas automobilio svoris spaudžia tą vieną metalinę detalę.
Kartais — nieko baisaus. Po daugelio tokių atvejų — štiftas lūžta. Arba lūžta krepšelis aplink jį. Pavarų dėžės remontas Lietuvoje tokiu atveju kainuoja nuo 1 500 iki 5 000 eurų priklausomai nuo modelio.
Teisinga sustojimo tvarka: 6 žingsniai
Mechanikai nurodo tikslią seką, kuri visiškai atima apkrovą nuo pavarų dėžės:
- Sustojate visiškai — automobilis turi būti ramiai stovintis.
- Laikote nuspaustą stabdžių pedalą — nepaleiskite jo.
- Įjungiate rankinį stabdį — mechaninį arba elektrinį.
- Perjungiate svirtį į P padėtį — tik po rankinio stabdžio.
- Paleidžiate stabdžių pedalą.
- Išjungiate variklį.
Kodėl ši tvarka svarbi? Kai rankinis stabdys įjungtas prieš perjungiant į P — automobilio svoris atitenka stabdžių sistemai, o ne pavarų dėžės štiftui. Perjungus į P, štiftas tik papildomai užrakinamas, bet nesusiduria su visų automobilio jėgų atsparos tašku. Tai esminis skirtumas mechaniškai.
Ar tai galima sukeisti? 3 ir 4 žingsnius galima apkeisti vietomis, jei stovite ant lygios dangos ir jūsų rankinis stabdys neturi laisvos eigos. Bet ant nuokalnės — tvarka griežta: pirma rankinis, paskui P.
Kai rankinis stabdys veikia automatiškai
Daugelyje naujesnių automobilių su elektroniniu rankiniu stabdžiu sistema pati rūpinasi teisinga tvarka. Kai pradedate perkelti svirtį iš D link P — elektroninis rankinis stabdys automatiškai įsijungia prieš užsifiksuojant P blokadai. Tokiu atveju vairuotojas gali ir nesuprasti, kad sistema kažką daro — ji tiesiog apsaugo pavarų dėžę automatiškai.
Bet jei automobilis turi mechaninį rankinį stabdį su svirtimi — šio automatizmo nėra. Ten tvarka priklauso nuo vairuotojo.
Kodėl P padėtis nėra rankinio stabdžio pakaitalas
Rankinis stabdys veikia tiesiogiai ant stabdžių diskų arba būgnų — tai mechaninė sistema su savo pavaros mechanizmu. Ji sukurta laikyti automobilį ant bet kokio paviršiaus ilgą laiką. Tokia paskirtis — jos konstrukcijos pagrindas.
P padėtis sukurta kitam tikslui: trumpai užblokuoti ratus, kad galėtumėte išlipti iš automobilio nesunerimus, jog jis pajudės. Tai apsauginis mechanizmas, ne stovėjimo stabdys. Skirtumas — konstrukcinis, o ne semantinis.
Kas yra stovėjęs nuokalnėje ir bandęs išjungti P padėtį — tas žino tą tvirtą svirties pasipriešinimą. Tai ir yra štiftas, kuris laiko visą automobilio svorį. Kiekvieną tokį kartą jis šiek tiek dėvisi. Ne daug. Bet kaupiasi.
Praktinė išvada Lietuvos vairuotojui
Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gatvėse daug vietų su nuolydžiu — centriniai mikrorajonai, daugiabučių kiemai, šlaitai link upių. Automatas, nuolat statomas nuokalnėje be rankinio stabdžio, patiria papildomą apkrovą kiekvieną dieną. Per metus tai šimtai tokių atvejų.
Rankinis stabdys neištrina šios apkrovos — bet jį naudojant teisinga tvarka (pirma rankinis, paskui P) ją beveik eliminuoja. Tai nieko nekainuoja ir užtrunka ne daugiau nei sekundę papildomai.
Prieš kitą išlipimą iš automobilio — prisiminkite tvarką: rankinis, paskui P. Pavarų dėžei tai reiškia skirtumą tarp daugelio metų tarnybos ir remonto sąskaitos, kurios tikrai nenorėtumėte.
