Kas yra stovėjęs degalinėje ir žiūrėjęs, kaip skaitliukas suka vis greičiau — tas šį pavasarį tą jausmą pažįsta gerai. Gegužės 26 d. LEA duomenimis, vidutinė benzino 95 kaina Lietuvoje siekė 1,883 €/l — tai 3,5 procento daugiau nei dieną anksčiau. Dyzelinas laikosi apie 2,0 €/l ribą.
Tai ne atsitiktinis šuolis. Tai geopolitikos ir naftos rinkų sukeltas efektas, kuris Lietuvos vairuotojus palietė netiesiogiai — bet labai apčiuopiamai. Ir kurį dar kurį laiką teks jausti.
Hormūzo sąsiauris — ir kodėl tai svarbu prie Lietuvos degalinės
Vasario pabaigoje JAV ir Izraelio smūgiai svarbiausioms Irano infrastruktūros vietoms sukėlė grandininę reakciją. Iranas uždarė Hormūzo sąsiaurį — siaurą vandens kelią, per kurį teka apie 20 % pasaulinio naftos tranzito. Kai tiek naftos vienu metu dingsta iš rinkos logistikos, kaina reaguoja nedelsiant.
Brent naftos barelis gegužės 25 d. siekė 96,14 USD — tai ženkliai mažiau nei balandžio pikas (virš 100 USD), tačiau vis dar gerokai daugiau nei prieš karą. Naftos brangimas pasiekia Lietuvos degalines su kelių savaičių vėlavimu — bet pasiekia.
Ir čia svarbu suprasti vieną dalyką: net jei nafta pasaulinėse rinkose atpinga 20 %, Lietuvos degalinėje kaina nukrenta tik 8–12 %. Priežastis — fiksuotieji mokesčiai. Benzino akcizas Lietuvoje — 0,562 €/l, dyzelino — 0,554 €/l (2026 m. VMI tarifai su CO₂ dedamąja). Pridėjus PVM ir maržą, beveik pusė galutinės kainos yra mokesčiai, kurie nuo naftos kainos nekinta.
Kur Lietuva stovi ES kontekste
Lietuvos benzino kaina šiuo metu išlieka žemiau daugelio Vakarų Europos šalių. Palyginimui — Nyderlandai, turintys aukščiausius ES akcizus, šį pavasarį matė benzino kainą ties 2,26 €/l riba. Bulgarija išlaiko pigiausio degalų šaltinio poziciją ES — apie 1,33–1,40 €/l.
Tačiau dyzelino situacija sudėtingesnė: Lietuvos dyzelino kaina jau viršija ES vidurkį. Tai susiję tiek su akcizų suvienodinimu (įsigaliojo 2025–2026 m.), tiek su struktūrine dyzelino paklausa komerciniame transporte.
Ar tai reikš tolesnį brangimą? Tol, kol Hormūzo sąsiauris išliks uždarytas arba iš dalies ribotas, naftos tiekimo rizika išliks aukšta. Rinkos gali reaguoti bet kokia kryptimi — į vieną naujieną.
Ką praktiškai daryti vairuotojui šiandien
Britų automobilistų asociacija AA pateikė rekomendaciją, kuri skamba paprastai, bet matematiškai yra pagrįsta: sumažinkite greitį 10 % — tai tiesiogiai pagerina kuro efektyvumą.
Ką tai reiškia praktiškai? Jei greitkelyje važiuojate 130 km/h — sumažinkite iki 117 km/h. Jei 110 km/h — iki 99 km/h. Pagal aerodinamikos dėsnius, oro pasipriešinimas auga proporcingai greičio kvadratui — tai reiškia, kad skirtumas tarp 110 ir 130 km/h kuro sąnaudoms yra ne 18 %, o žymiai didesnis. Tipiškai — 1 iki 1,5 l/100 km skirtumas.
Su dabartiniu dyzelino kainos lygiu (~2,0 €/l) tai reiškia apie 2–3 eurų sutaupymą per 100 km — arba 20–30 eurų per 1 000 km kelionę. Vasaros kelionių sezone — suma, kurią verta prisiminti.
Kitas praktinis žingsnis — kainų palyginimo programėlės. LEA duomenis atnaujinančios programėlės (degalu-kaina.lt, pigiausidegalai.lt) rodo, kad skirtumas tarp brangiausios ir pigiausios degalinės tame pačiame mieste gali siekti iki 0,30 €/l. Tai ne simbolinis skirtumas — tai 16 eurų skirtumas pildant 55 litrų baką.
Kiek iš tikrųjų pabrango bakas nuo vasario
Žvelgiant į skaičius: vasario pradžioje Lietuvos benzinas kainavo apie 1,44–1,50 €/l, dyzelinas — apie 1,60 €/l. Dabar — atitinkamai apie 1,88 €/l ir 2,0 €/l.
55 litrų bakas benzino: dabar kainuoja apie 103 eurus — vasarį kainavo apie 80 eurų. Skirtumas — 23 eurai per pilnymą. Dyzelino bakas: dabar apie 110 eurų — vasarį apie 88 eurus. Skirtumas — 22 eurai.
Redakcijos vertinimas: Kol Hormūzo sąsiaurio situacija neišsisprendžia, naftos kainos prognozuoti sunku. Tačiau struktūriniai mokesčiai Lietuvoje užtikrina, kad net ir ženkliai nukritus naftai, degalinėje tai bus jaučiama vėliau ir silpniau. Tai nėra valdžios klaida — tai ES akcizų sistemos mechanika. Bet žinoti tai verta.
