„Tesla“ planai plačiau diegti „Full Self-Driving“ sistemą Europoje susidūrė su rimta kliūtimi. Švedijos institucijos nerimauja dėl funkcijos, leidžiančios automobiliui važiuoti greičiau nei nurodytas leistinas greitis.
Šis sprendimas gali būti svarbus ir Lietuvos vairuotojams, nes ES lygmens patvirtinimai dažnai lemia, kokios pažangios vairavimo technologijos pasiekia visą Europos rinką.
Kodėl Švedija nepritaria „Tesla“ planui?
Reuters duomenimis, Švedijos transporto administracija gali balsuoti prieš platesnį „Tesla Full Self-Driving“ technologijos patvirtinimą Europoje, jei gamintojas nepašalins greičio viršijimą leidžiančios funkcijos.
Ginčo centre – vadinamoji „Speed Offset“ funkcija. Ji leidžia vairuotojui nustatyti, kad automobilis važiuotų šiek tiek greičiau nei galiojantis greičio limitas.
Švedijos institucijų nuomone, automatizuota vairavimo sistema neturėtų būti programuojama taip, kad sąmoningai viršytų kelių eismo taisyklėse numatytą greitį.
Kas yra „Tesla Full Self-Driving“?
Nors pavadinimas skamba ambicingai, „Full Self-Driving“ nėra visiškai autonominis vairavimas. Vairuotojas privalo nuolat stebėti kelią ir būti pasiruošęs bet kada perimti automobilio kontrolę.
- Sistema gali palaikyti eismo juostą.
- Ji gali atlikti persirikiavimus.
- Ji padeda stabdyti ir greitėti.
- Ji gali atpažinti kelio ženklus ir šviesoforus.
- Ji veikia kaip pažangi pagalbinė vairavimo sistema.
Kodėl šis ginčas svarbus visai Europai?
Jeigu „Tesla“ gautų platesnį ES patvirtinimą, technologija galėtų būti diegiama daugelyje Europos šalių be atskirų nacionalinių procedūrų.
Tai svarbu ir Lietuvai, nes naujos automobilių technologijos dažnai rinką pasiekia per bendrus Europos tipo patvirtinimo mechanizmus. Vis dėlto konkretus naudojimas keliuose vis tiek turi atitikti vietos KET ir nacionalinius saugumo reikalavimus.
Ši taisyklė taikoma Europos Sąjungos patvirtinimo procese. Lietuvos reguliavimas gali skirtis.
Kokios šalys jau svarstė arba patvirtino sistemą?
Reuters skelbia, kad Nyderlandai buvo viena pagrindinių šalių, siekusių platesnio „Tesla“ sistemos patvirtinimo Europoje. Kai kurios šalys, įskaitant Lietuvą, Estiją, Daniją ir Belgiją, jau buvo minimos tarp valstybių, kuriose sistema galėtų būti leidžiama.
Tačiau dalis Šiaurės Europos šalių vertina technologiją atsargiau. Suomija ir Norvegija taip pat yra išreiškusios abejonių dėl sistemos veikimo sudėtingomis sąlygomis ir jos atitikties kelių eismo taisyklėms.
Ekspertai akcentuoja greičio ribojimų svarbą
Kelių eismo saugumo specialistai pabrėžia, kad automatizuotos sistemos turi ne tik padėti vairuotojui, bet ir stiprinti teisėto vairavimo kultūrą.
„Jeigu pagalbinė vairavimo sistema leidžia sistemingai viršyti greitį, kyla klausimas, ar ji iš tiesų prisideda prie saugumo“, – teigia kelių eismo saugumo ekspertai.
Lietuvos vairuotojams tai ypač aktualu miestuose, kur 30–50 km/val. ribojimai dažnai taikomi prie mokyklų, gyvenamuosiuose rajonuose ir intensyvaus pėsčiųjų eismo zonose.
Kas gali nutikti toliau?
Europos reguliuotojai šį klausimą turėtų svarstyti artimiausiuose posėdžiuose. Jeigu „Tesla“ pakeistų ginčytiną funkciją, kelias platesniam patvirtinimui galėtų tapti lengvesnis.
Jeigu prieštaravimai išliks, „Full Self-Driving“ plėtra Europoje gali būti atidėta arba apribota atskirose rinkose.
Gamintojui tai būtų svarbus strateginis klausimas, nes Europos elektromobilių rinkoje konkurencija sparčiai auga, ypač iš Kinijos gamintojų.
Ką tai reiškia Lietuvos vairuotojams?
Lietuvoje vis daugiau vairuotojų domisi pažangiomis pagalbinėmis sistemomis: adaptyvia pastovaus greičio palaikymo sistema, eismo juostos palaikymu, automatiniu stabdymu ir parkavimo pagalba.
Tačiau net ir pažangiausios technologijos nekeičia pagrindinės taisyklės: už automobilio valdymą atsakingas vairuotojas. Tai reiškia, kad greičio ribojimai, saugus atstumas ir dėmesys keliui išlieka privalomi.
Ar, jūsų nuomone, automobilio pagalbinė sistema turėtų leisti viršyti greitį, jeigu vairuotojas lieka atsakingas? Pasidalinkite nuomone komentaruose.
