Nuo 2026 m. liepos 7 d. kiekviename naujai registruojamame automobilyje ES privalės būti sistema, stebinti vairuotojo žvilgsnį. Tai — ADDW (Advanced Driver Distraction Warning), įspėjimo sistema, reaguojanti į tai, kai vairuotojas per ilgai nežiūri į priekį. Daugelyje automobilių tam bus naudojama kamera arba infraraudonųjų spindulių jutiklis, nukreiptas į vairuotojo veidą.
Neišvengiamai kyla klausimas: ar tai reiškia, kad automobilis dabar nuolat mus filmuoja ir siunčia duomenis gamintojui ar draudikui? ES taisyklės į šį klausimą atsako konkrečiai — ir atsakymas yra ne.
Kodėl ši sistema atsirado
Išsiblaškymas vairuojant — viena dažniausių rimtų eismo įvykių priežasčių Europoje. Išmanieji telefonai ir vis didėjantys automobilio ekranai problemą tik didina. ADDW sistema skirta konkrečiai vizualinei atitraukčiai: ji analizuoja galvos padėtį arba žvilgsnio kryptį ir įspėja, kai vairuotojas per ilgai nežiūri į kelią.
Techniniai reikalavimai aiškūs: sistema turi įspėti, jei žvilgsnis ilgiau nei 6 sekundes fiksuojamas „atitraukties zonoje” (pvz., telefone, ekrane, keleivio sėdynės pusėje) važiuojant 20–50 km/h greičiu. Greičiau nei 50 km/h — riba sumažėja iki 3,5 sekundės.
Svarbu: ADDW nėra tas pats, kas jau žinoma nuovargio aptikimo sistema. Nuovargį sistemos dažniausiai nustato pagal vairo krypties pokyčius ir reakcijos lėtėjimą. ADDW seka būtent aktyvų žvilgsnio nukreipimą nuo kelio.
Kamera — taip. Bet ne stebėjimo sistema
Čia yra svarbus skirtumas, kurį verta suprasti prieš sėdant į naują automobilį po liepos.
ES reglamentas neįpareigoja gamintojų įmontuoti įrašančios kameros — tik įspėjimo sistemą. Pagal taisykles ADDW sistema privalo dirbti uždarame lokaliame tinkle ir apdoroti tik tuos duomenis, kurie būtini įspėjimui suformuoti. Nuolatinis vaizdo įrašymas ar duomenų perdavimas gamintojui, draudikui ar trečiosioms šalims — draudžiamas.
Be to, sistema negali naudoti biometrinių asmens duomenų. Tai reiškia: automobilis negali identifikuoti, kas konkrečiai sėdi vairuotojo vietoje. Sistema reaguoja į elgesio modelį — žvilgsnio kryptį — o ne į tapatybę.
Kaip tai atrodys praktikoje
Sistema automatiškai aktyvuojasi, kai greitis viršija 20 km/h. Perspėjimas bus vizualinis ir garsininis arba vibruojantis — priklausomai nuo gamintojo sprendimo. Kaip erzinantis ar diskretiškas tas perspėjimas bus kasdieniniame vairavime — skirtingų markių atveju gali labai skirtis.
Dalis sistemų leis perspėjimus išjungti per automobilio nustatymų meniu. Tačiau pagal ES politiką saugos sistemos po kiekvieno variklio užvedimo turi automatiškai vėl įsijungti — taigi išjungimas nėra nuolatinis.
Lietuvos vairuotojai, perkantys naują automobilį po liepos 7 d., šią sistemą gaus kaip standartinę įrangą — nepriklausomai nuo modelio ar komplektacijos lygio. Tai pirmas kartas, kai tokia technologija tampa privalomu standartu visuose automobiliuose, o ne tik premiumo klasėje.
Riba tarp saugos ir stebėjimo
Techniškai ES nubrėžtos ribos yra griežtos. Tačiau reikia pripažinti: ribą tarp „saugos jutiklio” ir „stebėjimo įrenginio” lemia ne tik teisės aktai, bet ir tai, kaip gamintojai jas įgyvendins praktiškai — ir kaip jos gali keistis ateityje, keičiantis duomenų naudojimo taisyklėms.
Šiandien ES reglamentas draudžia biometrinius duomenis ir nuolatinį įrašymą. Tai — tvirtas pagrindas. Bet vairuotojai, kurie šią temą vertins skeptiškai, turės pagrindo atidžiai sekti, kaip gamintojai komunikuos apie duomenų naudojimą savo privatumo politikose.
