1,2 centimetro per metus. Tiek vidutiniškai ilgėja kiekvienas naujas Europoje parduodamas automobilis nuo 2000-ųjų. Skamba kaip nieko – kol nesusumuoji: per daugiau nei dvidešimt metų automobiliai pailgėjo beveik trisdešimčia centimetrų. Ir tai tik ilgis.
Europos transporto organizacijos „Transport & Environment” (T&E) tyrimas, paskelbtas šiais metais, atskleidžia, kad lygiagrečiai auga ir plotis (+0,5 cm/metus), ir kapoto aukštis (+0,5 cm/metus). Šiuolaikinis kompaktinis hečbekas ar šeimyninis sedanas pamažu virsta tuo, ką anksčiau vadintume SUV. Ir tai nėra tik estetikos klausimas.
Kas nutinka su parkavimo vietomis
Miestų gatvių infrastruktūra buvo projektuota prieš dešimtmečius – kai automobiliai buvo ženkliai kompaktiškesni. Standartinis parkavimo aikštelės langelis nuo to laiko nepasiplėtė, o automobiliai – pasiplėtė. Rezultatas: šiuolaikiniai modeliai realiai kyšo už žymėjimo linijų, o tai reiškia, kad toje pačioje gatvės atkarpoje telpa mažiau automobilių nei anksčiau.
T&E skaičiavimais, jei augimo tendencija išliks tokia pati, Europos miestai iki 2040-ųjų neteks nuo 8,5 iki 14 procentų gatvės parkavimo vietų. Tai ne abstraktus procentas – tai dešimtys tūkstančių vietų mažiau ant jau dabar perpildytų gatvių.
Vilniuje parkavimo vietų trūkumas jau šiandien akivaizdus: apmokamų zonų užimtumas sostinėje dažnai viršija 85 procentus. Ir tai dar prieš bet kokį papildomą vietų sumažėjimą. Gatvių infrastruktūra, skirta ankstesnei automobilių kartai, susiduria su nauja – platesniais ir ilgesniais modeliais. Šią problemą miesto valdžia bando spręsti kainomis, bet pati problema niekur nedingsta.
Kapoto aukštis ir tai, ko nematyti iš vairuotojo sėdynės
Dar rimtesnė T&E tyrimo išvada liečia ne parkavimą, o saugumą. Kas pusę centimetro per metus kylantis kapoto aukštis tiesiogiai mažina matomumą priešais automobilį. Auga aklosios zonos – erdvė, kurioje galima nepastebėti vaiko ar žemo ūgio pėsčiojo.
Be to, keičiasi susidūrimo dinamika. Aukštas ir statmenas kapoto priekis smūgiuoja ne į kojas, o į liemenį ar gyvybinius organus. Tyrimo analitikai apskaičiavo, kad tokia tendencija iki 2040-ųjų gali lemti 40 procentų daugiau mirtinų avarijų su mažamečiais pėsčiaisiais. Ar šis skaičius jau turėtų tapti reguliavimo pagrindu?
Elektromobiliai ir tinklo apkrova
Prie šių problemų prisideda ir energetinis aspektas. Didesni ir sunkesni automobiliai reikalauja daugiau energijos – ypač naujosios kartos elektriniai modeliai su didelėmis baterijomis. T&E skaičiavimais, išlaikant dabartinę augimo trajektoriją, iki 2040-ųjų Europai prireiks papildomų 22,5 teravatvalandžių elektros per metus vien dėl padidėjusių transporto priemonių dydžių. Tai lygiavertis maždaug 1 500 papildomų vėjo jėgainių pajėgumui. Ir tai – išlaidos, kurios atkeliauja iki kiekvieno, kas jungia automobilį į kroviklį.
T&E reikalauja konkrečių ribų
Tyrimo autoriai nestoja ties diagnozavimu. „Transport & Environment” reikalauja, kad ES nustatytų privalomus naujų automobilių dizaino apribojimus: kapoto aukštis – ne daugiau kaip 85 centimetrų, plotis – ne daugiau kaip 192 centimetrai. Papildomai siūloma nacionaliniu ir savivaldybių lygmeniu finansiškai atgrasyti nuo didelių transporto priemonių – per parkavimo tarifus ir automobilių mokesčius, susietus su fiziniais matmenimis, ne tik su taršos lygiu.
Redakcijos vertinimu, ši idėja yra logiškai nuosekli: jei automobilis fiziškai užima daugiau viešosios erdvės, jam tenka ir didesnė atsakomybė už tą erdvę. Lietuva, kaip ir dauguma ES valstybių, kol kas tarifus grindžia emisijomis – matmenų kriterijus niekur neįtvirtintas. Jei T&E pasiūlymai atsidurs ES teisėkūroje, Vilnius ir Kaunas patys spręs, ar prisitaikyti anksčiau, ar palaukti, kol kelias bus siauresnis nei automobilis.
