Liepos 4-osios paryčiais Vilniuje, Žirmūnų gatvėje, BMW 530e atsitrenkė į apšvietimo stulpą. Du keleiviai žuvo, vairuotoja sužalota. Policijos duomenimis, nustatytas 0,58 promilės neblaivumas. Vairuotojai — 19 metų, vairuotojo pažymėjimą turėjo vos keletą savaičių. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal LR BK 281 straipsnio 6 dalį.
Po tragedijos socialiniuose tinkluose pasipylė tūkstančiai komentarų. Dalis — užuojauta. Kita dalis — viešieji „nuosprendžiai” su konkrečiais reikalavimais, kaltinimais ir bausmių skaičiavimais. Ir čia prasideda teisinė dalis, kurią verta suprasti.
Ką numato BK 281 straipsnio 6 dalis
Šis straipsnis taikomas tada, kai kelių eismo taisyklių pažeidimas įvyksta apsvaigus nuo alkoholio ar kitų medžiagų ir dėl to žūsta žmogus. Numatyta bausmė — laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų. Svarbu: ši norma kvalifikuoja neatsargią veiką. Tai nėra tyčinis nužudymas — ir tai lemia visą tolesnę tyrimo logiką.
Tačiau tyrimas nebus ribotas tik promilėmis. Ikiteisminio tyrimo metu bus nustatinėjamas greitis, kelio sąlygos, vairavimo manevrai, automobilio techninė būklė, vaizdo kamerų įrašai ir — svarbiausia — ar buvo lenktynių požymių. Žiniasklaida skelbia, kad policija, peržiūrėjusi miesto kamerų įrašus, įtaria galimas lenktynes prieš avariją. Ši aplinkybė dar turi būti patvirtinta procesinėmis įrodinėjimo priemonėmis.
Kodėl teisininkų diskusijoje minimas kitas straipsnis
Jei ikiteisminio tyrimo metu pasitvirtintų neblaivumo, lenktynių, neturėjimo vairavimo patirties ir kritiškai didelio greičio mieste visuma — byloje gali kilti klausimas dėl perkvalifikavimo į BK 129 straipsnį. Tai nužudymas, padarytas netiesiogine tyčia. Sankcija — žymiai griežtesnė nei pagal 281 straipsnį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra precedentų. Bylose, kuriose nustatyta, kad vairuotojas suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė susidūrimo tikimybę ir buvo visiškai abejingas galimoms pasekmėms — tai kvalifikuota ne kaip neatsargumas, o kaip netiesioginė tyčia. Ar Žirmūnų bylos aplinkybės atitinka šią kartelę — nustatys tyrimas ir teismas, ne komentarai.
Asmuo šioje stadijoje yra įtariamas, ne pripažintas kaltu. Nekaltumo prezumpcija nėra formalumas — ji saugo patį proceso teisingumą ir nukentėjusiųjų interesus. Tikslesnė formuluotė viešojoje erdvėje: „įtariama sukėlusi eismo įvykį, kurio metu žuvo du žmonės.”
Žuvusiųjų artimieji turi procesines teises
Žuvusiųjų artimieji šioje byloje nėra tik skausmo liudytojai. Jie gali turėti procesines teises kaip nukentėjusieji ar nukentėjusiųjų atstovai: gauti informaciją apie procesą, teikti prašymus, pateikti įrodymus ir reikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje — turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.
Papildomai veikia privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas. Pagal galiojantį reguliavimą draudimo suma dėl žalos asmeniui vienam eismo įvykiui Lietuvoje siekia 6 450 000 eurų. Jei žala padaryta vairuojant neblaiviam — draudikas, išmokėjęs kompensaciją nukentėjusiesiems, įstatymo nustatytais atvejais gali įgyti regreso teisę į atsakingą asmenį.
Socialiniai tinklai ir teisinė atsakomybė už komentarus
Viešai skelbiant kategoriškus kaltinimus, viešai įvardijant asmenis nusikaltėliais ar kaltinant jų artimuosius dar nepasibaigus tyrimui — galima peržengti ne tik etikos, bet ir teisės ribas. Lietuvos teisė numato atsakomybę už šmeištą ir garbės bei orumo įžeidimą, net jei pareiškimas buvo viešas ir emocijų nulemtas.
Kita vertus — emocija suprantama. Ir tai nėra tas pats, kas teisinis kaltinimas.
Redakcijos vertinimu, visuomenės nepasitikėjimas teismais, ryškiai matomas komentarų srautuose, kyla ne iš oro — jis atspindi konkrečią bylų istoriją Lietuvoje, kur panašių eismo tragedijų nuosprendžiai ne kartą sukėlė viešą pasipiktinimą. Tai klausimas ne apie šią bylą — o apie sistemą, kurią ji vėl iškelia į paviršių.
Teisingumas prasideda nuo įrodymų. Ne nuo komentaro. Ir ne nuo piniginės storio — nors daugelis komentatorių abejoja būtent tuo.
