Kas bent kartą stovėjo eilėje už automobilio, kurio vienas stabdžių žibintas nedega – tas žino tą nemalonų jausmą. Neaišku, ar priekyje esantis vairuotojas stabdo, ar tik atleido akceleratorių. Bet daugelis nustemba sužinoję, kad Lietuvos Kelių eismo taisyklės tokio automobilio eismui nedraudžia. Ir tai nėra spraga – tai sąmoningas taisyklių sprendimas, turintis savo sąlygas.
Kokie gedimai iš tikrųjų draudžia važiuoti
KET 234 punktas išvardija konkretų, uždarą sąrašą atvejų, kai motorine transporto priemone važiuoti draudžiama:
- neveikia pagrindinis stabdys – vairuotojas juo negali sustabdyti transporto priemonės (234.1);
- neveikia vairo mechanizmas – vairuotojas negali valdyti transporto priemonės (234.2);
- netvarkingas transporto priemonės ir priekabos sukabinimo įtaisas (234.3);
- lyjant, sningant arba esant rūkui vairuotojo pusėje neveikia stiklo valytuvas (234.4);
- tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui nedega joks priekinis kairysis žibintas, o sugedus bent vienai galinei gabaritinei šviesai neveikia avarinė šviesos signalizacija arba gale nėra pritvirtinto avarinio sustojimo ženklo (234.5).
Stabdžių šviesos signalo šiame sąraše nėra nė viename punkte. Ir tai esminis skirtumas nuo pagrindinio stabdžio, kuris sąraše užima pirmą vietą.
Kodėl žibintas ir stabdžiai nėra tas pats
Skirtumas grynai funkcinis. Pagrindinis stabdys – mechaninė sistema, kuri fiziškai sustabdo automobilį. Stabdžių žibintas – tik įspėjamasis signalas, informuojantis kitus eismo dalyvius, kad vairuotojas stabdo. Vienu atveju automobilis tampa nevaldomas, kitu – lieka visiškai valdomas, tik tampa mažiau nuspėjamas aplinkiniams. Būtent todėl taisyklės šiuos du gedimus vertina skirtingai.
Bet visiškos laisvės KET vis tiek nesuteikia
Ar tai reiškia, kad su neveikiančiu stabdžių žibintu galima ramiai važinėti savaites, kol atsiras laiko servisui? Ne. Čia įsijungia KET 15 punktas, kuris nustato bendrą principą: draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. Tas pats punktas numato ir išimtį – jeigu važiuojanti transporto priemonė sugenda ir dėl to neatitinka techninių reikalavimų, o gedimo pašalinti neįmanoma, vairuotojas, laikydamasis būtinų atsargumo priemonių, gali važiuoti iki stovėjimo ar remonto vietos, išskyrus 234 punkte nustatytus atvejus.
Kitaip tariant: pastebėjus gedimą kelionės metu, teisėtas maršrutas yra vienas – iki serviso arba iki vietos, kur automobilį galima palikti. Ne į darbą, ne apsipirkti, ne savaitgaliui į pajūrį.
Signalizavimas ranka – ką tiksliai nurodo KET
KET 81 punktas įspėjamaisiais signalais laiko posūkių ir stabdžių šviesos signalų įjungimą, atskirai pažymėdamas, kad jie gali būti rodomi ranka. O 82 punktas nustato pareigą: vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi – ranka. Tarp atvejų, kai tai privaloma, 82.1 papunktis atskirai nurodo situaciją prieš sustojant.
Pats stabdymo signalas apibrėžtas 85 punkte – jis rodomas aukštyn iškelta kaire arba dešine ranka. Pagal 86 punktą signalą reikia pradėti rodyti iš anksto, prieš manevrą, ir taip, kad jis neklaidintų kitų eismo dalyvių. Verta įsidėmėti ir 87 punktą: signalą rodantis vairuotojas neįgyja važiavimo pirmumo teisės.
Kokia atsakomybė gresia
Jei gedimas patenka į KET 234 punkto sąrašą, taikomas Administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalis – transporto priemonių, turinčių gedimų, dėl kurių pagal Kelių eismo taisykles draudžiama važiuoti, vairavimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 50 iki 100 eurų. Neveikiantis stabdžių žibintas į šį sąrašą nepatenka, todėl vertinamas kaip kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį – bauda nuo 10 iki 12 eurų.
Skirtumas didelis, bet finansinė pusė čia ne svarbiausia. Pareigūnas, nustatęs KET draudžiamą gedimą, gali uždrausti tolesnį važiavimą, nuimti valstybinio numerio ženklus ir sustabdyti transporto priemonės dalyvavimą viešajame eisme. O stabdžių žibintų veikimas privaloma tvarka tikrinamas ir techninės apžiūros metu – nedegantis žibintas paprasčiausiai neleis jos praeiti.
Ką daryti praktiškai
Perdegusi stabdžių žibinto lemputė daugumoje automobilių kainuoja kelis eurus, o pakeisti ją dažnai galima savarankiškai per kelias minutes. Naujesniuose modeliuose su LED žibintais situacija kitokia – ten dažnai keičiamas visas modulis, o kaina išauga iki kelių šimtų eurų. Bet ir tai pigiau nei pasekmės, jei iš paskos važiuojantis vairuotojas nespėja sureaguoti.
Ir dažniausiai apie tai sužinoma per vėlai… Todėl paprasčiausias sprendimas – kartą per mėnesį paprašyti ko nors paspausti stabdžio pedalą, kol patys apeinate automobilį iš galo. Ignoruoti nedegantį stabdžių žibintą reiškia sąmoningai važiuoti tikintis, kad iš paskos visada bus atidus vairuotojas – prielaida, kuri Lietuvos keliuose pasitvirtina ne visada.
