Daugelis vairuotojų mano, kad pareigūno signalą sustoti galima „nepastebėti” be didesnių pasekmių. Realybė kitokia: KET 7 punktas ir ANK 426 straipsnis nepaklusimą teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę vertina kaip vieną griežčiausiai baudžiamų kelių eismo pažeidimų – su bauda, siekiančia tūkstantį du šimtus eurų.
Ir tai ne teorinis scenarijus. Kiekvienas vairuotojas anksčiau ar vėliau būna stabdomas – todėl verta tiksliai žinoti, kada reikalavimas yra teisėtas ir kas gresia jo nepaisant.
Ką sako KET 7 punktas
KET 7 punktas įtvirtina esminę eismo dalyvių pareigą: paklusti teisės aktuose nustatytiems teisėtiems transporto priemones tikrinančių pareigūnų, už kelių priežiūrą atsakingų institucijų įgaliotų pareigūnų ir kelių eismo reguliuotojų reikalavimams, vykdyti jų nurodymus ir laikytis Taisyklėse nustatytos elgesio tvarkos, kai juos sustabdo tikrinantis pareigūnas.
Svarbus žodis čia – „teisėtiems”. Pareiga paklusti kyla tada, kai reikalavimas išreikštas tinkama, įstatymo nustatyta forma. O kaip tiksliai pareigūnas turi pareikšti reikalavimą sustoti, kad jis būtų teisėtas?
Kaip atrodo teisėtas reikalavimas sustoti
ANK 426 straipsnio 6 dalis tiksliai apibrėžia, kaip pareigūnas gali pareikšti reikalavimą sustabdyti transporto priemonę. Tai daroma keliais būdais:
- duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties;
- per garsiakalbį liepiant sustoti;
- įjungus specialiomis spalvomis pažymėto tarnybinio automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA” arba „STOP”.
Tamsiuoju paros metu pareigūnas, stabdydamas transporto priemonę, privalo vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais. Šie reikalavimai egzistuoja ne veltui – jie apsaugo ir vairuotoją, aiškiai parodydami, kad stabdo būtent įgaliotas pareigūnas, o ne pašalinis asmuo.
Kokios baudos gresia už nepaklusimą
Čia prasideda tikroji aritmetika. Pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, nepaklusimas uniformuoto policijos ar Karo policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę užtraukia baudą vairuotojams nuo 850 iki 1 200 eurų, o neturintiems teisės vairuoti asmenims – nuo 1 150 iki 1 450 eurų.
Tokia pati bauda – nuo 850 iki 1 200 eurų – pagal to paties straipsnio 4 dalį numatyta ir už nepaklusimą kitų įgaliotų pareigūnų reikalavimui: muitinės, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Lietuvos transporto saugos administracijos ar savivaldybių kelių transporto priežiūros tarnybų. Palyginimui: eilinis KET pažeidimas pagal ANK 417 straipsnį kainuoja vos 10–12 eurų. Skirtumas – šimteriopas.
Kodėl tai laikoma tokiu sunkiu pažeidimu
Redakcijos vertinimu, tokio dydžio bauda atspindi ne patį pravažiavimo faktą, o tai, ką jis gali reikšti. Vairuotojas, nepaklūstantis reikalavimui sustoti, gali slėpti rimtesnį pažeidimą – vairavimą apsvaigus, vogtą automobilį ar bandymą pasitraukti iš eismo įvykio vietos. Būtent todėl įstatymų leidėjas šį pažeidimą priskyrė prie sunkiausiųjų, o ne prie eilinių formalumų.
Praktinė išvada paprasta: pamatę teisėtą signalą sustoti – lazdelę, skritulį, švieslentę „STOP” ar garsiakalbio nurodymą – sustokite saugioje vietoje nedelsdami. Kelių šimtų eurų vengimas „nepastebint” pareigūno gali baigtis tūkstantine bauda, o kartais ir rimtesnėmis pasekmėmis nei pirminis pažeidimas.
