Įsivaizduokite: viršijate leistiną greitį, o automobilis pats pradeda lėtėti – ir jūs negalite to atšaukti paprasčiausiai stipriau paspausdami akceleratorių. Būtent tokią sistemą, remiantis „Daily Mail”, šiuo metu svarsto Europos Komisija. Ir ji iš esmės skiriasi nuo tos, kuri jau įrengta jūsų naujame automobilyje.
Kaip veiktų palydovinė sistema
Idėja – saugumo priemonė, skirta mažinti žūčių ir sužalojimų keliuose. Jei planas judės į priekį, nauji automobiliai būtų aprūpinti specialiu įrenginiu, palaikančiu ryšį su palydovais. Palydovai sektų automobilio buvimo vietą (tikslumui pasitelkiant GPS ir 5G signalus), o sistema tuo pačiu metu gautų informaciją apie konkrečiame ruože galiojantį greičio apribojimą. Jei automobilis viršytų greitį, jis automatiškai lėtėtų, kol vėl grįžtų į leistiną ribą.
Numatoma, kad vairuotojas galėtų laikinai ir trumpam panaikinti sistemos veikimą – pavyzdžiui, kad saugiai išvengtų pavojingos situacijos: pagreitėtų, jei iš paskos per greitai artėja kitas automobilis, arba saugiai baigtų lenkimą prieš grįždamas į savo juostą.
Kuo tai skiriasi nuo dabartinės ISA
Čia ir slypi esminis skirtumas. Nuo 2024 m. visuose ES parduodamuose naujuose automobiliuose privaloma pažangi greičio palaikymo sistema (ISA), tačiau ji tik įspėja vairuotoją, kai šis viršija greitį, arba švelniai riboja variklio galią – ir ją galima nesunkiai panaikinti stipriau paspaudus akceleratorių. Daugelis vairuotojų ISA įprastai išjungia kaskart užvedę automobilį.
Siūloma palydovinė sistema veiktų kitaip – ji pati aktyviai stabdytų automobilį, kad išlaikytų jį ribose. Kitaip tariant, jei ISA yra patarėjas, tai naujoji sistema būtų vykdytojas. Sprendimas dar nepriimtas, o net patvirtinus, sistema vargu ar būtų įdiegta anksčiau nei 2030 m.
Mažiau avarijų ar daugiau?
Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad vidutinio greičio didėjimas tiesiogiai susijęs tiek su avarijos tikimybe, tiek su jos padarinių sunkumu. Teoriškai tokia sistema galėtų padėti net atidiems vairuotojams, kurie greitį viršija netyčia – nepastebėję ženklo ar laipsniško greičio didėjimo.
Tačiau kyla ir priešingas nuogąstavimas: sistema galėtų sukelti daugiau avarijų, nei jų išvengti. Jei automobilis staiga priverstinai sulėtėtų judrioje gatvėje, iš paskos per arti važiuojantis automobilis galėtų įsirėžti į jo galą arba imtis pavojingo manevro. Panaši rizika kyla ir lenkimo metu, kai vairuotojui reikia pagreitėti, kad saugiai baigtų manevrą – o sistema tuo momentu priverstų automobilį lėtėti. Kaip ir su bet kuria nauja technologija, viską lems tai, kaip ji veiks realiomis sąlygomis.
Kodėl technologija reikalauja atsargumo
Portale jau ne kartą rašėme, kaip net dabartinė ISA ir adaptyvi kruizo kontrolė kartais suklysta – neteisingai perskaito ženklą prie greitkelio išvažiavimo ar sunkvežimiams skirtą ribą pritaiko lengvajam automobiliui, sukeldama staigų, nepagrįstą stabdymą. Palydovinė sistema, priklausanti nuo GPS, 5G ir tikslių žemėlapių duomenų, susidurtų su panašiais tikslumo iššūkiais – o jos klaidos pasekmės būtų rimtesnės, nes ji ne įspėtų, o realiai valdytų automobilio greitį.
Ką tai reikštų Lietuvos vairuotojams
Kadangi tai kol kas tik svarstymo etape esantis pasiūlymas, tiesioginio poveikio artimiausiu metu nebus. Tačiau jei sistema būtų patvirtinta, ji galiotų visoje ES – taigi ir Lietuvoje parduodamiems naujiems automobiliams. Svarbiausias klausimas, į kurį Europos Komisijai teks atsakyti prieš tokios technologijos diegimą – ar ji pakankamai patikima, kad automobiliui būtų galima patikėti sprendimą stabdyti be vairuotojo valios. Iki tol teisinė logika Lietuvoje nesikeičia: net ir suklydus sistemai, atsakomybė už automobilio kontrolę tenka vairuotojui.
