Prieš kelias dienas Baltieji rūmai paskelbė, kad Kinijos elektriniams automobiliams taikomi tarifai padidinami nuo 25 iki 100, t. y. realiai daugiau nei 100 proc. Europos Sąjungoje svarstomi 25-30 proc. tarifai elektromobiliams iš Artimosios Karalystės.
Atsakydama Kinija įspėjamai paskelbė, kad yra pasirengusi padidinti muitus importuojamiems vidaus degimo varikliais varomiems automobiliams su didesniais nei 2,5 litro varikliais, o tai ypač smogtų Europos gamintojams.
Blogai be muitų, blogai su muitais
Pakeitimai JAV įsigalios šių metų rugpjūčio 1 d. ir nebus taikomi atgaline data. Nors Elonas Muskas sausio mėn. pasiūlė juos įvesti, nes jie „sunaikintų daugumą kitų pasaulio automobilių bendrovių“, dabar jis pareiškė, kad „nei „Tesla“, nei jis neprašė šių tarifų“. Panašios į dabartinę E. Musko poziciją yra ir Vokietijos gamintojų, kuriems Kinija yra pagrindinė rinka, atstovai.
Europos Komisija vis dar sprendžia tarifų dydžio Europoje klausimą. Spėjama, kad tarifai gali siekti „iki 30 proc.“, o tai reiškia, kad Sąjunga pasieks dabartinį Jungtinių Valstijų lygį. Vis dėlto, nors pokyčiai JAV yra tik potencialiai nepatogūs Kinijai – nes prekių ženklų iš Vidurinės Karalystės ten beveik nebuvo – Europos Sąjungos sprendimas gali pakenkti gamintojams, nes mūsų žemynas buvo traktuojamas kaip natūrali plėtros kryptis. Tyrimas prasidėjo nuo įtarimų dėl Kinijos vyriausybės subsidijų automobilių pramonei, todėl neaišku, kaip Europos valdžios institucijos planuoja atskirti kiniškus prekės ženklus (pvz., BYD, „Nio“) nuo nekiniškų, bet gaminančių Kinijoje (pvz., „Tesla“).
Vidurinioji karalystė jau imasi atsakomųjų veiksmų. Pirmasis įspėjimas buvo brendžio rinkos tyrimas, o kitas gali būti laikinų 25 proc. tarifų nustatymas vidaus degimo automobiliams su didesniais varikliais „kaip nacionalinių pastangų mažinti išmetamųjų teršalų kiekį dalis“. Europos veiksmai buvo pavadinti „protekcionizmu“, o tarifų vidaus degimo variklių modeliams padidinimas esą atitinka ekologines priemones ir Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) gaires. 2023 m. tokie automobiliai sudarė 32 proc. visų Kinijos automobilių importo ir sukūrė net 80 proc. visos rinkos su didesnio nei 2,5 l darbinio tūrio varikliais (šaltinis).