Greitosios pagalbos vairuotojas skuba pas kritinės būklės pacientą. Kelyje – kliūtis, todėl reikia sąmoningai ir kontroliuotai važiuoti didesniu nei leistinu greičiu, kirsti raudoną šviesoforo signalą arba trumpam įvažiuoti į kelkraštį. Tokie manevrai – standartinė, ilgai treniruota greitosios tarnybos praktika. Bet nuo šios vasaros automobilyje gali įsijungti sistema, kuri nusprendžia, kad vairuotojas klysta – ir pati pradeda stabdyti.
Kas konkrečiai sukelia nerimą
Nyderlandų greitosios pagalbos tarnybos darbuotojai viešai įspėja: nauji ES reikalaujami pagalbos vairuotojui sprendimai – protinga greičio kontrolė, eismo juostos palaikymo pagalba, automatinis avarinis stabdymas ir vairuotojo dėmesio stebėjimo sistema – tampa vis įkyresni. Ambulancedienst Zuid-Holland Zuid atstovas Frank van den Elsen teigia, kad būtent dėmesio stebėjimo sistema, privaloma visiems naujiems automobiliams nuo šios vasaros, peržengia ribą: vairuotojai bus aktyviai trukdomi tuo metu, kai jų darbo krūvis jau ir taip didžiulis.
Dar rimčiau skamba kito atstovo, Francis van Diem, komentaras: skubos atveju greitosios vairuotojas sąmoningai ir kontroliuotai važiuoja didesniu greičiu, prasilenkia su raudonu signalu ar kelkraščiu – o staigus sistemos stabdymo ar vairo korekcijos veiksmas tokioje situacijoje gali sukelti avariją. Kritinės būklės pacientui nereikalinga avarinio stabdymo komanda gali būti gyvybei pavojinga.
Kai sistema nesupranta konteksto
Greitosios pagalbos slaugytoja Eline Bruns viešai pasidalino atveju, kai sistema kelis kartus stipriai stabdė automobilį manevruojant į stovėjimo vietą – nemalonu ir pacientui, ir personalui. Kitas vairuotojas pastebi, kad plačios, komfortiškos posūkio linijos, kuriomis specialiai apmokyti vairuoti greitosios pagalbos vairuotojai (jos sumažina patiriamą pacientui diskomfortą), sistemos gali interpretuoti kaip klaidą ir bandyti koreguoti.
Ar tai reiškia, kad sistemas tiesiog reikėtų išjungti? Ne taip paprasta – pasak Van den Elseno, jos šiuo metu tik ribotai išjungiamos, o jų išjungimas kelia naujų rizikų, susijusių su atsakomybe, baudomis ir pretenzijomis.
Kodėl išimties kol kas nėra
Reglamentas yra privalomas ES teisės aktas, o transporto priemonių pirkimu sprendžia ne bendra asociacija, o kiekviena regioninė greitosios pagalbos tarnyba atskirai – erdvės manevruoti joms praktiškai nėra, nes įstatymas reikalauja šių sistemų visuose naujuose automobiliuose. Išimtys numatytos tik nedideliam skaičiui transporto priemonių tipų, tarp jų – ne greitosios pagalbos ir gaisrinės automobiliai.
Redakcijos vertinimu, tai keistas atotrūkis tarp reguliavimo logikos ir realybės: taisyklė, sukurta apsaugoti eismo dalyvius nuo žmogiškos klaidos, kolektyviai pritaikoma ir toms transporto priemonėms, kurių pati paskirtis – sąmoningai nukrypti nuo įprastų eismo taisyklių gyvybės labui. AZN jau derasi su ministerijomis dėl teisinio kelio, kaip padaryti išimtį – bet konkretaus sprendimo kol kas nėra.
O kaip tai liečia Lietuvą
Tai ne vien Nyderlandų problema. Nuo 2026 m. liepos 7 d. platesnis privalomų ADAS funkcijų paketas – įskaitant vairuotojo dėmesio stebėjimą ir eismo juostos laikymosi pagalbą – tapo privalomas visoms naujoms po šios datos registruojamoms transporto priemonėms visoje ES, taigi ir Lietuvoje. Tai reiškia, kad ir Lietuvos greitosios pagalbos parką papildantys nauji automobiliai ateityje susidurs su lygiai ta pačia dilema, apie kurią šiuo metu garsiai kalba Nyderlandų medikai.
