„Pirkai kaip yra – dabar tavo problema.“ Šią frazę išgirsta daugybė vairuotojų, kuriems naudotas automobilis sugenda praėjus savaitei ar mėnesiui po pirkimo. Skamba logiškai – bet teisiškai dažnai yra visiškai neteisinga. Lietuvos įstatymai gina naudoto automobilio pirkėją gerokai plačiau, nei mano tiek pardavėjai, tiek patys pirkėjai. Klausimas, kas apmokės remontą, priklauso ne nuo pardavėjo žodžių, o nuo kelių konkrečių aplinkybių.
Pirmas dalykas: iš ko pirkote
Esminis skirtumas, nuo kurio viskas prasideda – ar automobilį pirkote iš verslo (autosalono, prekiautojo), ar iš privataus asmens.
Perkant iš verslininko, sudaroma vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis. Tokiu atveju galioja įstatyminė dvejų metų kokybės garantija, o pagal Civilinio kodekso 6.363 straipsnį transporto priemonės trūkumai, išaiškėję per pirmuosius mėnesius nuo perdavimo, preziumuojami buvę jau pardavimo metu. Praktiškai tai reiškia, kad įrodinėti turi ne pirkėjas, o pardavėjas – būtent jam tenka pareiga įrodyti, kad gedimas atsirado dėl netinkamo naudojimo jau po pirkimo.
Perkant iš privataus asmens, dvejų metų vartotojiška garantija netaikoma, tačiau tai anaiptol nereiškia, kad pardavėjas neatsako už nieką. Čia galioja CK 6.333 straipsnis.
Ką garantuoja CK 6.333
Pagal CK 6.333 straipsnį, pardavėjas garantuoja, kad pardavimo metu automobilis neturi paslėptų trūkumų, dėl kurių jo nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba dėl kurių pirkėjas, apie juos žinodamas, arba nebūtų pirkęs, arba nebūtų mokėjęs tokios kainos.
Dar svarbiau – to paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pardavėjo atsakomybės prezumpcija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ji aiškinama taip: pardavėjas gali išvengti atsakomybės tik įrodęs, kad trūkumai atsirado po perdavimo dėl to, jog pirkėjas pažeidė naudojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Kitaip tariant, įrodinėjimo našta neretai perkeliama pardavėjui, o ne pirkėjui.
Bet kas apskritai laikoma „paslėptu trūkumu“?
Kas yra paslėptas trūkumas
Paslėptas trūkumas – tai defektas, kurio pirkėjas negalėjo pastebėti įprastos apžiūros metu ir apie kurį pardavėjas nutylėjo. Pagal CK 6.327 ir 6.333 straipsnius, pardavėjas privalo atskleisti turimą informaciją apie neįprastas automobilio savybes, net jei pirkėjas apie tai neklausia – informacijos nuslėpimas vertinamas kaip nesąžiningumas.
Teismų praktikoje paslėptais trūkumais pripažįstama, kai nuslepiama, kad automobilis buvo:
- Stipriai daužtas, apvirtęs ant stogo ar suvirintas iš kelių kėbulų
- Skendęs (užlietas potvynio ar vandens)
- Su rimtu variklio ar pavarų dėžės defektu, žinomu pardavėjui
- Su suklastota rida
Variklio, kaip pagrindinio agregato, defektas teismų laikomas esmine informacija, kurią atskleisti privaloma – jei ji nuslepiama, automobilis laikomas parduotu su paslėptais trūkumais.
Ko pardavėjas apmokėti neprivalo
Ne kiekvienas gedimas – pardavėjo atsakomybė. Įstatymai jo nesaisto, jei:
- Kalbama apie natūralų susidėvėjimą, atitinkantį automobilio amžių ir ridą
- Trūkumas buvo akivaizdus ir vidutinis atidus pirkėjas turėjo jį pastebėti
- Visi žinomi trūkumai buvo aiškiai įrašyti pirkimo–pardavimo sutartyje
- Gedimas atsirado dėl paties pirkėjo netinkamo naudojimo ar remonto po pirkimo
Svarbu žinoti ir kitą pusę: žema kaina, didelė rida ar automobilio amžius savaime pardavėjo nuo atsakomybės neatleidžia, jei trūkumai buvo nuslėpti. Ir atvirkščiai – formuluotė „parduota be pretenzijų“ ar „kaip yra“ neapsaugo pardavėjo, kuris sąmoningai nuslėpė žinomą defektą.
Ką galima reikalauti
Pagal CK 6.334 straipsnį, nustačius paslėptą trūkumą, pirkėjas gali reikalauti kelių dalykų: kad pardavėjas neatlygintinai pašalintų defektą, sumažintų kainą, atlygintų trūkumo šalinimo (remonto) išlaidas arba – jei trūkumas esminis – nutraukti sutartį, grąžinti automobilį ir atgauti sumokėtus pinigus. Teisinės konsultacijos, transportavimo ir eksperto vertinimo išlaidos taip pat gali būti kvalifikuojamos kaip nuostoliai ir atlyginamos.
Ką daryti iškart po gedimo
Jei automobilis sugedo netrukus po pirkimo, veikti reikia nedelsiant – nuo greitos reakcijos ir įrodymų priklauso viskas:
- Raštu (el. paštu ar žinute) informuokite pardavėją apie pastebėtą gedimą – kad liktų data ir įrodymas
- Kreipkitės į autorizuotą servisą ir gaukite oficialią gedimo diagnozę bei išvadą, kad defektas egzistavo iki pirkimo
- Saugokite visus dokumentus – sąskaitas, aktus, susirašinėjimą
- Nepradėkite remonto patys iki diagnozės – kitaip pardavėjas galės teigti, kad gedimą sukėlėte jūs
Kas bent kartą bandė ką nors įrodyti be dokumentų – žino, kad būtent popierius, o ne emocijos nulemia ginčą…
Ką verta įsiminti
Šis tekstas – bendro pobūdžio informacija, ne teisinė konsultacija: kiekvienas ginčas vertinamas individualiai, o sudėtingesniais atvejais verta kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą arba teisininką. Vis dėlto pagrindinė žinia aiški – „pirkai kaip yra“ toli gražu ne visada reiškia, kad remontą apmokėti teks jums. Geriausia apsauga – dar prieš pirkimą atlikti nepriklausomą patikrą ir į sutartį įrašyti realią automobilio būklę.
