„Vairuotojau, įprasta patikra.“ Girdi šią pareigūno frazę, atiduodi dokumentus – ir tik po to galvoji: o ar jis apskritai turėjo teisę mane stabdyti, jei nieko nepažeidžiau?
Šis klausimas kyla daugeliui, o atsakymas Lietuvoje aiškus – ir jį lemia ne pareigūno nuotaika, o Kelių eismo taisyklės. Trumpai: taip, policijos patikra kelyje gali vykti ir be jokio pažeidimo. Bet ir vairuotojas, ir pareigūnas turi aiškiai apibrėžtas ribas.
Ar pareigūnas gali stabdyti be priežasties
Gali. KET 7 punktas nustato, kad eismo dalyviai privalo paklusti teisėtiems transporto priemones tikrinančių pareigūnų reikalavimams. Tai reiškia – dokumentų ar blaivumo patikrai atskiro įtarimo dėl pažeidimo nereikia. Pati eismo kontrolė jau yra teisėtas pagrindas.
Pareigūnas gali sustabdyti automobilį atlikdamas eismo kontrolę ar saugumo priemones, tikrindamas dokumentų, draudimo ar techninės apžiūros galiojimą bei vairuotojo blaivumą, taip pat kilus įtarimui dėl pažeidimo ar ieškant konkretaus asmens ar transporto priemonės. „Įprasta patikra“ – ne pareigūno išsigalvojimas, o realiai egzistuojantis pagrindas.
Ką vairuotojas privalo padaryti
Pagal KET 16 punktą, stabdomas vairuotojas privalo automobilį sustabdyti ir pareigūno reikalavimu pateikti vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registracijos, techninės apžiūros bei privalomojo draudimo dokumentus. Svarbi detalė: dokumentus privaloma paduoti neišlipant iš automobilio, o išlipti galima tik pareigūnui leidus.
KET 17 punktas prideda dar vieną pareigą – policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis patikrinamas dėl blaivumo ar apsvaigimo. Atsisakyti šio patikrinimo prilygsta rimtam pažeidimui.
Rankos ant vairo, variklis – jei prašoma – išjungtas, dokumentai pro langą. Skamba paprastai. Bet būtent čia dalis vairuotojų suklysta iš nervų…
Kiek kainuoja nepaklusimas
Čia prasideda brangiausia dalis. Pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę užtraukia baudą nuo 850 iki 1 200 eurų. Neturintiems teisės vairuoti – dar didesnę.
Bet kada reikalavimas laikomas „aiškiai išreikštu“? ANK 426 straipsnio 6 dalis tai apibrėžia tiksliai: pareigūnas duoda signalą lazdele arba mojuoja skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, liepia sustoti per garsiakalbį arba įjungia policijos automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ ar „STOP“. Tamsiu paros metu pareigūnas privalo vilkėti atšvaitinę uniformą, o patrulį turi sudaryti ne mažiau kaip du pareigūnai.
Ką tai reiškia praktiškai? Jei nė vienas iš šių būdų nebuvo panaudotas, reikalavimas sustoti gali būti laikomas netinkamai išreikštu. Vis dėlto rizikuoti tai aiškinantis vietoje – neverta.
Ką privalo pats pareigūnas
Pareigos galioja abiem pusėms. Sustabdęs automobilį, pareigūnas privalo prisistatyti – nurodyti pareigas ir stabdymo priežastį, o vairuotojui paprašius parodyti tarnybinį pažymėjimą. Tai galioja tiek uniformuotiems, tiek civiliais drabužiais vilkintiems pareigūnams.
Mūsų „Facebook“ grupėje „Reidas Vilniuje“ vairuotojai ne kartą klausė, ar galima reikalauti, kad pareigūnas paaiškintų, kodėl sustabdė. Galima – ir daugiau: tyli, nepaaiškinta patikra teisės aktų reikalavimų neatitinka.
Iš redakcijos patirties, dauguma konfliktų kelyje kyla ne dėl pačios patikros, o dėl to, kad viena ar abi pusės nežino tikslių ribų.
Kaip elgtis sustabdžius
Jei pareigūnas jus sustabdė, elgsena paprasta ir apsauganti nuo bereikalingų problemų: sustokite saugioje vietoje, laikykite rankas matomoje vietoje, dokumentus paduokite neišlipdami ir neskubėkite lipti iš automobilio be leidimo. Blaivumo patikros atsisakyti negalima. O kilus abejonių dėl pareigūno – paprašykite tarnybinio pažymėjimo ir nurodyti stabdymo priežastį.
Įprasta patikra kelyje Lietuvoje yra teisėta. Bet ir jūsų, kaip vairuotojo, teisės tokios pat aiškios, kaip ir pareigos. Žinant abi puses, tas trumpas pokalbis prie kelkraščio praeina kur kas ramiau.
