Automobilis pravažiuoja pro kamerą 90 km/val. greičiu. Per mažiau nei sekundę sistema užfiksuoja ne tik numerį ir greitį – ji analizuoja ir automobilio saloną: ar vairuotojas laiko telefoną, ar galinis keleivis prisisegęs diržą. Automatiškai. Be pareigūno. Be sustojimo.
Tai ne prototipas ir ne ateities projektas – tokia sistema Vakarų Australijoje veikia jau nuo birželio 1 d. Ir technologija, leidžianti tai daryti, jau pasiekusi ir Europą.
Rezultatai, kurių nesitikėjo niekas
Australijos valdžios paskelbti pirmieji duomenys stebina: diržų nesegimo pažeidimai krito daugiau nei 85 proc., telefono naudojimas vairuojant – 88 proc., o greičio viršijimai – 51 proc. Tai ne teorinis modelis, o realios sistemos realūs rezultatai per trumpą laikotarpį.
Mechanizmas paprastas: kai vairuotojas žino, kad kamera mato viską – ne tik numerį ir greitį, bet ir tai, kas vyksta salone – elgesys keičiasi greičiau nei nuo bet kokios informacinės kampanijos. Naujoji sistema šiuo metu veikia šešių mėnesių pereinamuoju laikotarpiu: diržų ir telefono pažeidimai fiksuojami, bet kol kas skiriami tik įspėjimai. Greičio viršijimai baudžiami iš karto, kaip ir anksčiau.
Kaip tai technologiškai įmanoma
Dirbtiniu intelektu pagrįsta vaizdo analizė šiandien geba atpažinti vairuotojo pozą, rankų padėtį ir objektus tarp pirštų – net pro automobilio stiklą, net judant dideliu greičiu. Tai ta pati technologijų šaka, kuri naudojama veido atpažinimui ir autonominiam vairavimui. Techninė paklaida egzistuoja, bet jau pasiekusi lygį, leidžiantį teisiškai pagrįstą baudos skyrimą.
Europa: technologija jau yra, teisinio pagrindo – dar ne
Lenkijoje veikia „Fusion RN“ ir „TraffiStar“ sistemos, gebančios vienu metu stebėti kelias eismo juostas, aptikti neteisėtą važiavimą autobusų juosta, per mažą atstumą tarp automobilių, telefono naudojimą ir neprisegtus diržus. Bet galiojantys teisės aktai kol kas neleidžia automatiškai bausti vien pagal kamerų vaizdą – be greičio pažeidimo. Sistema mato ir registruoja, bet bauda automatiškai neskiriama. Technologinis barjeras jau peržengtas – liko tik teisinis.
Kaip su tuo Lietuvoje
Lietuvoje šiuo metu galioja tradicinė schema – diržų ir telefono pažeidimus fiksuoja pareigūnas sustabdymo metu. A5 greitkelio ruože jau veikia radarų sistemos, gebančios stebėti iki aštuonių eismo juostų vienu metu, bet jos šiandien naudojamos tik greičiui matuoti, ne salono elgesio analizei.
Galiojančios baudos: už saugos diržo nesegimą pagal ANK 432 straipsnį – nuo 30 iki 50 eurų, pakartotinai – 60–90 eurų su galimu teisės vairuoti atėmimu 1–2 mėnesiams. Bauda gali tekti tiek vairuotojui, tiek atskirai keleiviui. Už telefono naudojimą vairuojant pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį – nuo 60 iki 90 eurų. Sumos jau egzistuoja – tik automatinio taikymo mechanizmo joms kol kas nėra.
Ar tikrai galima manyti, kad sistema, sumažinusi pažeidimus Australijoje 85 proc., nesudomins Lietuvos eismo saugumo institucijų? Klausimas retorinis.
Keleiviai – ne stebėtojai, o atsakomybės subjektai
Vienas svarbiausių Australijos sistemos elementų – ji tikrina ne tik vairuotoją, bet ir keleivius. Lietuvoje vairuotojas atsako už nepilnamečių diržus, o suaugęs keleivis – pats už save. Automatinė kamerų sistema šio skirtumo nemato – ji tiesiog fiksuoja faktą. Tai reiškia, kad ateityje keleivis, nuotraukoje užfiksuotas be diržo, galėtų gauti baudą paštu – net niekada nesustabdytas kelyje.
Eismo kontrolės logika keičiasi: nuo sustabdymo ir patikrinimo – prie nuolatinio stebėjimo ir automatinio fiksavimo. Technologijos Europoje jau yra. Teisinis pagrindas – artimiausių metų klausimas.
