Nuo 2026 m. liepos 7 d. kiekvienas naujas automobilis, parduodamas Europos Sąjungoje, privalo turėti keturias papildomas saugos sistemas – be jų automobilio tiesiog neregistruos. Bet įdomiausia ne tai, kas tapo privaloma dabar, o tai, kad viena iš anksčiau įvestų sistemų per porą metų spėjo tapti dažniausiu vairuotojų skundu visoje Europoje – ir vis tiek liko privaloma.
Keturios naujos sistemos, be kurių automobilio nebeparduos
Reglamentas (ES) 2019/2144 išplečia reikalavimus, kurie nuo 2024 m. liepos jau buvo taikomi naujai homologuotiems modelių tipams – dabar jie galioja absoliučiai visiems naujai registruojamiems lengviesiems ir komerciniams automobiliams iki 3,5 tonos. Pirma – išplėstas avarinis stabdymas, kuris privalo aptikti ne tik priekyje esančius automobilius, bet ir pėsčiuosius bei dviratininkus, savarankiškai stabdydamas, jei vairuotojas nereaguoja. Antra – vairuotojo dėmesio stebėjimo sistema (ADDW), kuri per salono kamerą seka akių judesius ir galvos padėtį, atskirdama nuovargį nuo telefono naudojimo. Trečia – eismo juostos laikymosi pagalba, dabar privaloma ir automobiliams su hidrauline (ne tik elektrine) vairo sistema. Ketvirta – sugriežtinta priekinės dalies apsauga pėstiesiems, liečianti kapoto formą ir buferio konstrukciją.
Sistema, kuri jau spėjo tapti skundu
Ar tai reiškia, kad visos naujos sistemos vienodai priimtinos vairuotojams? Toli gražu. Išmanioji greičio palaikymo sistema (ISA), privaloma nuo 2024 m. liepos, per pastaruosius du metus tapo dažniausiai kritikuojama funkcija naujuose automobiliuose. Austrijos automobilininkų klubo ÖAMTC apklausa parodė, kad daugiausia skundų sulaukia būtent eismo juostos palaikymo ir greičio kontrolės sistemos dėl pernelyg įkyrių įspėjimų arba klaidingo kelio ženklų interpretavimo – sistema nuskaito skaičių ant ženklo, bet ne visada atskiria, ar apribojimas taikomas jūsų transporto priemonei, ar, pavyzdžiui, tik sunkvežimiams.
Sunku nepastebėti prieštaravimą pačiuose apklausos rezultatuose: daugiau nei 60 % respondentų teigė, kad tokios sistemos kaip avarinis stabdymas ar adaptyvioji pastovaus greičio palaikymo sistema padėjo išvengti avarijos, bet 61 % taip pat nurodė, kad dėl pačių pagalbos sistemų veikimo bent kartą atsidūrė pavojingoje situacijoje. Ekspertai perspėja: jei sistemos veikia pernelyg agresyviai arba dažnai klaidingai, vairuotojai jas tiesiog išjungia – ir saugumo tikslas lieka nepasiektas.
Kas atsakingas, kai sistema suklysta
Teisiškai atsakomybė lieka aiški. Lietuvos eismo saugos ekspertai primena, kad jei sistema palaiko atstumą arba atpažįsta greitį, tai neatleidžia vairuotojo nuo pareigos pačiam stebėti kelią ir laikytis KET reikalavimų – atsakomybė visada tenka žmogui, ne elektronikai. Daugelyje automobilių ISA funkciją galima laikinai išjungti per nustatymų meniu, tačiau kai kuriuose modeliuose tai tenka daryti kaskart iš naujo užvedus variklį, nes sistema automatiškai grįžta į pradinę būseną.
Ką tai reiškia Lietuvos pirkėjui
Naujų automobilių pirkėjai nuo liepos 7 d. nebegali rinktis modelio be šių keturių sistemų – jos įtrauktos į kainą, nesvarbu, ar jų pageidaujama. Ekspertų vertinimu, tai gamintojams reiškia 500–1 500 eurų papildomų sąnaudų, kurios perkeliamos į galutinę kainą. Naudotų automobilių, registruotų iki liepos 7 d., rinkai reikalavimas tiesiogiai netaikomas, tačiau naujų automobilių kainų augimas netiesiogiai kelia ir šių sistemų turinčių naudotų modelių vertę rinkoje.
