Amerikietis žurnalistas važiavo redakcijos automobiliu. Kamera jo numerį palaikė vogtu. Po kelių minučių jį apsupo ginkluoti pareigūnai, pasiruošę šaudyti. Ir tai – ne pavienis atsitikimas.
Kas yra Flock ir kodėl apie tai kalba visa JAV
Bendrovė Flock Safety Jungtinėse Valstijose per kelerius metus išplėtė tinklą kamerų, gebančių atpažinti automobilius ne tik pagal valstybinį numerį, bet ir pagal kitus požymius – markę, spalvą, net kėbulo pažeidimus. Sistema plinta sparčiai, tačiau kartu su ja auga ir kritika: privatumo pažeidimai, pareigūnų sekimo atvejai prieš nekaltus žmones, o kai kurie miestai jau apribojo ar sustabdė kamerų veikimą.
Klaida, kuri baigėsi ginklais nukreiptais į žurnalistą
Automobilių žurnalistas Joelas Federis vairavo „Range Rover“ iš žurnalistų parko – tokie automobiliai JAV žymimi specialiais numeriais su mažesnio dydžio skaitmenimis. Vienas pareigūnas kitame šalies gale į sistemą įvedė pavogtą numerį klaidingai – vietoj tikrosios kombinacijos įrašė kitą. Kai kameros užfiksavo panašų, bet ne tą patį numerį, dirbtinis intelektas jo neatskyrė nuo ieškomo. Rezultatas – bendrovės teigimu, tai buvo „vadovas, o ne galutinis sprendimas“, tačiau pareigūnai jį panaudojo kaip vienintelį pagrindą veikti.
Ką pripažino pati bendrovė
Flock vadovas Garrettas Langley viešai atsiprašė žmonių, nukentėjusių dėl sistemos klaidų ir piktnaudžiavimo. Bet ar atsiprašymas ką nors iš tikrųjų pakeičia? Bendrovė paskelbė kelis konkrečius pakeitimus:
- duomenys pagal nutylėjimą bus saugomi 7 dienas – bet esami klientai galės pasilikti ilgesnius terminus;
- prisijungimui prie duomenų bazės nuo šiol privalomas dviejų faktorių autentifikavimas;
- miestų taryboms leidžiama pačioms nustatyti, kokių pažeidimų vietos policija gali ieškoti sistemoje;
- paieška duomenų bazėje turėtų vykti tik su aktyviu tyrimu susijusiais atvejais.
Nė vienas iš šių punktų kol kas nėra privalomas visiems klientams – tai rekomendacijos, ne taisyklės.
Kaltė lieka žmogui, ne technologijai
Langley pabrėžė, kad problema slypi ne kameroje, o tame, kaip ją naudoja policija – jo teigimu, pareigūnai, piktnaudžiaujantys sistema, turėtų atsakyti ne tik tarnybine tvarka, bet ir baudžiamąja. Su tuo sunku nesutikti. Bet vien fakto, kad įrankis prieinamas, dažnai pakanka, kad juo būtų pasinaudota plačiau, nei ketinta – nesvarbu, ar tai daro policija JAV, ar bet kuri kita institucija, gavusi tokią galią.
Kaip tai atrodo Lietuvoje
Lietuvoje automatinio numerių atpažinimo (ANPR) sistemos jau naudojamos – tiek greičio matavimui, tiek atskirų kelio ruožų kontrolei. Skirtingai nei JAV, kur duomenų apsaugą reguliuoja fragmentiškas skirtingų valstijų teisynas, Lietuvoje ir visoje ES galioja Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR). Duomenų tvarkymo teisėtumą prižiūri Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, o saugojimo terminai, priešingai nei Flock atveju, paprastai nustatomi teisės aktais, ne bendrovės geranoriškumu. Tai nereiškia, kad panašios klaidos Lietuvoje neįmanomos – tik kad jų taisymo mechanizmas formaliai yra griežtesnis.
Kas lieka neatsakyta
Pilietinių teisių organizacijos JAV reikalauja, kad paieška duomenų bazėje vyktų tik esant aktyviam tyrimui – ne laisvai, „bet kada, dėl bet ko“. Langley su tuo formaliai sutinka. Tačiau kol tai lieka tik rekomendacija, realiai niekas nedraudžia pareigūnui pasižiūrėti duomenų iš smalsumo ar asmeninių priežasčių. Bendrovė sako dirbanti su tuo. Kada tiksliai rekomendacijos taps privalomomis sąlygomis – nepasakyta.
