457 mln. litrų. Tiek mažiau benzino, dyzelino ir suskystintų dujų nupylė Nyderlandų vairuotojai per pirmus penkis 2026 m. mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Bendras degalų pardavimas šalyje krito 10,5 proc. – ir tai nėra vienkartinis svyravimas.
Kur nukrito labiausiai
Remiantis Nyderlandų statistikos tarnybos (CBS) duomenimis, kuriuos apibendrino degalų sektoriaus organizacija „Nove”, per pirmąjį šių metų pusmetį benzino parduota 2,2 mlrd. litrų – 147 mln. litrų, arba 6,2 proc., mažiau nei pernai. Jei tai apytiksliai perskaičiuotume vidutine 2,50 euro už litrą kaina, susidarytų maždaug 367,5 mln. eurų mažesnė apyvarta – tai tik iliustratyvus skaičiavimas, ne oficialus rodiklis.
Labiausiai nukentėjo dyzelinas – jo parduota 293 mln. litrų mažiau, tai yra daugiau nei 15 proc. kritimas. Suskystintos dujos (LPG), kurios Nyderlanduose jau seniai tapo nišine kuro rūšimi, smuko net 18,7 proc.
Kodėl vairuotojai pila mažiau
Bet ar tai reiškia, kad olandai tiesiog mažiau važinėja? Ne visai. „Nove” ekspertai nurodo kelis veiksnius vienu metu. Nemaža dalis transporto įmonių degalus pila užsienyje – ypač Belgijoje, kur ne tik akcizai žemesni, bet ir galioja dalinio grąžinimo sistema krovinių vežėjams. Antra, dyzeliu varomų lengvųjų automobilių Nyderlanduose sparčiai mažėja. Trečia – toliau auganti elektromobilių rinka, kuri tiesiogiai atima paklausą iš degalinių.
Kitaip tariant, sumažėjęs pardavimas dažnai reiškia ne tuščias gatves, o tiesiog tą patį kilometražą, tik apmokėtą kitaip – kitoje šalyje arba visai be degalinės.
Ką tai reiškia Lietuvos vairuotojams
Lietuvoje degalų pardavimai taip pat krito – 2025 m. dyzelino pardavimai smuko 17,5 proc., tačiau visai dėl kitos priežasties nei Nyderlanduose. Ten mažina kaina ir alternatyvos rinkoje, čia pagrindinis veiksnys buvo akcizo šuolis. Sunku nepastebėti, kad abu atvejai veda prie tos pačios pasekmės – mažesnių biudžeto pajamų – bet skirtingais keliais: Nyderlandai praranda apyvartą dėl struktūrinio poslinkio link elektromobilių, o Lietuva – dėl kainos, kurią vairuotojai tiesiog vengia mokėti savo šalyje.
Redakcijos vertinimu, tai svarbus signalas ir Lietuvai: jei akcizų kėlimas skatina degalų turizmą į kaimynines šalis, o ne pajamų augimą, panašus scenarijus – tik su elektromobilių komponentu – anksčiau ar vėliau pasieks ir mūsų rinką.
