Kylantis alyvos lygis atrodo kaip geras ženklas – lyg variklis pats „susitaupytų” tepalo. Iš tikrųjų tai vienas pavojingiausių simptomų po kapotu, apie kurį dauguma vairuotojų net negalvoja, nes visą dėmesį skiria priešingai situacijai – kai alyvos trūksta.
Kodėl alyva pradeda kvepėti benzinu
Problema labiausiai būdinga šiuolaikiniams benzininiams varikliams su tiesioginiu įpurškimu – TSI, TFSI, EcoBoost, GDI ar DIG žymėjimo agregatams, kai degalai purškiami tiesiai į degimo kamerą itin dideliu, kartais kelių šimtų barų slėgiu. Jei purkštukas dozuoja netiksliai arba sutrinka uždegimas, dalis benzino nesudega. Jis nuteka cilindro sienelėmis, prasiskverbia pro stūmoklio žiedus į karterį ir susimaišo su variklio alyva.
Senesniuose varikliuose su netiesioginiu įpurškimu ši problema pasitaikė kur kas rečiau – degalai patekdavo į įsiurbimo kolektorių, kur turėjo daugiau laiko išgaruoti ir tolygiau susimaišyti su oru.
Trumpi atstumai – dažniausia priežastis
Viena pagrindinių priežasčių – važinėjimas trumpais atstumais mieste. Šaltas variklis reikalauja turtingesnio degalų-oro mišinio stabiliam darbui, o automobilis, dažniausiai naudojamas tik kelioms mieste važiuojamoms minutėms, dažnai net nepasiekia optimalios darbinės temperatūros. Ant cilindrų sienelių nusėdęs benzinas tiesiog neturi sąlygų visiškai išgaruoti.
Kuo dažniau vairuotojas važiuoja trumpais atkarpomis, tuo didesnė rizika, kad alyva palaipsniui skiedžiasi. Žiemą problema dar paaštrėja – žemesnė temperatūra dar labiau apsunkina degalų garavimą. Bet ar tai reiškia, kad kiekvienas Vilniaus ar Kauno gyventojas, kasdien važinėjantis vos kelis kilometrus iki darbo, automatiškai rizikuoja variklio gedimu?
Kaip atpažinti simptomus
Ryškiausias požymis – aiškus degalų kvapas ant matuoklės arba atsukus alyvos pildymo dangtelį. Bet tai ne vienintelis signalas. Vairuotojas gali pastebėti, kad alyvos lygis kyla, nors nieko nepildė, o pati alyva tampa skystesnė nei įprastai. Papildomai gali pablogėti variklio darbo kultūra, padidėti degalų sąnaudos, kartais pasitaikyti sunkumų užvedant variklį. Jei priežastis – pažeisti purkštukai ar uždegimo sistema, klaidos gali užsifiksuoti variklio valdymo bloke, o prietaisų skydelyje užsidegti „check engine” lemputė.
Kodėl skiesta alyva pavojinga
Alyvos funkcija – ne tik tepimas. Ji taip pat vėsina variklio dalis, saugo nuo korozijos ir šalina nešvarumus. Kai į alyvą patenka benzinas, jos klampumas krenta. Tarp besitrinančių detalių susidaro plonesnė tepalinė plėvelė, trintis didėja, o dalys prasčiau apsaugotos nuo dilimo. Labiausiai rizikuoja įvorės, alkūninis velenas, stūmoklio žiedai, cilindrai ir turbokompresorius.
Ilgai važiuojant su benzinu skiesta alyva, variklis dėvisi sparčiau. Kraštutiniais atvejais gali įvykti visiškas variklio užsiklinimas, o tokio remonto kaina siekia nuo kelių iki keliolikos tūkstančių zlotų priklausomai nuo gedimo masto – panašaus dydžio sąskaitą tektų mokėti ir Lietuvos servise, tik eurais.
Ką daryti, jei matuoklė kvepia benzinu
Ne kiekvienas benzino kvapas reiškia gedimą. Nedidelis degalų kiekis gali patekti į alyvą net visiškai tvarkingame variklyje, ypač važinėjant mieste ir dažnai užvedant šaltą variklį. Problema tampa rimta, kai benzino koncentracija auga, o alyvos lygis aiškiai viršija normą.
Jei kvapas intensyvus, o lygis nuolat kyla, diagnostiką verta atlikti kuo greičiau – tikrinami purkštukai, uždegimo žvakės, ritės ir variklio valdymo parametrai. Alyvą ir filtrą keisti reikia tik pašalinus priežastį, kitaip problema tiesiog grįš.
- Jei priežastis – tik trumpi atstumai, o kitų simptomų nėra: trumpinkite alyvos keitimo intervalą iki 8–10 tūkst. km.
- Jei lygis stipriai viršija maksimalią žymą arba variklis dirba nelygiai – toliau nevažiuokite, saugiausia rinktis lawetą.
Matuoklė, kvepianti benzinu, – ne smulkmena, kurią galima ignoruoti iki kito planinio tepalų keitimo.
